Susidomėjo ekspedicijose

„Mano bendražygiai ir moksladraugiai buvo Vilniaus universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto geologai ir geografai. Greta mokėmės, lankėme tas pačias paskaitas, sėdėjome tose pačiose auditorijose, bibliotekose, greta gyvenome ir daug bendravome, keitėmės žiniomis, dalijomės patirtimi. Po studijų, dirbdamas Žuvų stebėsenos ir tyrimų laboratorijoje, lankiausi Šiaurės šalyse ir atradau vietas, iš kurių į Lietuvą atkeliavo akmenys. Iš beveik kilometro gylio ištrauktų akmenų kilmę man paaiškino geologai. Jie papasakojo apie prieš 20 tūkst. metų į dabartinę Lietuvą atslinkusių ledynmečių paliktas dovanas – riedulius“, – apie susidomėjimo akmenimis pradžią pasakojo E. Bacevičius.

Jų itin daug gamtininkas atrado Klaipėdoje ir miesto apylinkėse.

Ko gero, ne atsitiktinai uostamiestyje atsirado ir akmeninių skulptūrų parkas, mieste yra nemažai riedulių, tapusių paminklais. Dalis jų atplukdyti laivais, kiti buvo iškasti.

Liudija apie gamtą ir kultūrą

Būdamas tikras gamtininkas E. Bacevičius neliko abejingas žmogaus neapdorotiems akmenims ir jų pirmapradei įvairovei.

Jis įsitikinęs, kad iš akmenų iškalant skulptūras jiems suteikiama galimybė išlikti gamtos praeities liudytojais, kartu tampant kultūros paminklais ir meno kūriniais.

Dalis Klaipėdos akmenų čia buvo atplukdyti, kiti iškasti ir sugulę namų ir į pilių gynybinių statinių pamatus, uosto įplaukos krantines.

Laisvu laiku E. Bacevičius sudarė Klaipėdos išskirtinių riedulių, kurie gali būti paskelbti vietos ar net šalies išskirtinių pažintinę istorinę ir kultūrinę vertę turinčių akmenų, sąvadą.

Jame aprašyti rieduliai galėtų tapti gamtos paminklų sąvado dalimi.

Šiame sąvade E. Bacevičius aprašė uolienų įvairovę bei galimybę juos surasti mieste ir rodyti kada nors sukurtame riedulių parke. Klaipėdai toks parkas galėtų tapti nauja lankytina vieta, kur būtų galima apžiūrėti ir pažinti gamtos darinius.

Pasitarnaus ateičiai

Vardindamas ypatingus Klaipėdos akmenis, sąvado sudarytojas prisiminė ir išskirtinius istorinius faktus.

1520 m. Sekminių rytą Gdansko pirklių trimis laivais buvo atplukdyti ir į Dangės žiotis išmesti rieduliai, kuriuos klaipėdiečiai iš upės dugno traukė 300 metų.

Sąvade minimi ir gilinant uosto įplauką iš Kuršių marių dugno iškelti akmenys. Jie buvo naudojami namų pamatams, gatvių grindiniams bei krantinių tvirtinimams.

Vienas didžiausių ir dažniausiai matomų Klaipėdoje yra skulptūros „Žvejys“ pagrindo akmuo, kuris iš Kuršių marių dugno buvo iškeltas apie 1965–1969 metus. Tai yra rausvas granitas su granato intarpais.

Puošnių didelių migmatidų ir granitų, gneisų buvo atkasta klojant požeminius laidų tinklus. Juos galima apžiūrėti Liepų g. 64 „Ignitis“ įmonės kieme.

Kiekvienas į sąvadą įrašytas akmuo aprašomas išsamiai – pateikiama jo istorija, mineralinė sudėtis bei detaliai nurodyta radimo vieta.

E. Bacevičiaus surinkta medžiaga apie ypatingus Klaipėdos ir viso regiono akmenis galėtų tapti pagrindu kurti dar Eugenijaus Gentvilo sumanytą, ištisus metus galinčią veikti akmenų parodą.

Tai būtų puiki galimybė dar labiau garsinti Klaipėdos vardą.