Svarbiausias laivybos linijas Baltijos jūroje į Klaipėdos uostą turinti Danijos kompanija „DFDS Seaways“ šiemet dirba pelningai. Tačiau metai buvo sudėtingi.

Pelninga veikla

Devynių mėnesių „DFDS Seaways“ pelnas siekė 59 mln. JAV dolerių. Tai net 19,8 proc. daugiau nei 2013 metais. Kompanijos apyvarta per tą laiką siekė 602 mln. JAV dolerių. Tai 6,8 proc. daugiau nei pernai.

Kompanijos veikla sudaryta iš dviejų dalių – laivybos, kur apyvartos dalis apie 65 proc., ir logistikos dalies, kur apyvarta siekė apie 190 mln. JAV dolerių.

Jei prieš kelerius metus buvo akcentuojamas krovos pakilimas Baltijos jūros regione, tai dabar šis regionas yra tapęs probleminiu. Pagrindinis „DFDS Seaways“ augimas pasiektas didinant krovinių gabenimą tarp Didžiosios Britanijos ir Vakarų Europos šalių uostų.

„Krovinių gabenimo jūrų keltais augimas Europoje yra silpnas visose šalyse, išskyrus Jungtinę Karalystę, kur ir yra pagrindinės mūsų rinkos. Baltijos jūros regione mums pavyko sumažinti krovinių kritimus, kuriuos lėmė Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, – komentavo „DFDS Seaways“ direktorius Nilsas Smedegardas.

Uždarinėjo linijas

Tuo pat metu „DFDS Seaways“ buvo priversta uždaryti kai kurias linijas. Rugpjūtį buvo uždaryta vos prieš du mėnesius pradėjusi veikti nauja laivybos linija tarp Klaipėdos ir Vokietijos Travemiundės uosto. Oficialiai aiškinta, kad šios linijos uždarymą lėmė paaštrėję prekybiniai santykiai tarp Rusijos ir ES.

Šiais metais „DFDS Seaways“ uždarė dar dvi linijas: rugsėjį – tarp Havro ir Portsmuto, o spalį – tarp Geteborgo ir Tilberio. Pirmoji linija buvo uždaryta todėl, kad ji jau kurį laiką dirbo nuostolingai. Uždaryti Geteborgo ir Tilberio liniją teko, kai buvo nutraukta sutartis dėl kompanijos „Stora Enso“ krovinių gabenimo.

Pernai „DFDS Seaways“ taip pat uždarinėjo linijas. Tuomet buvo uždaryta vienintelė jūrų keltų laivybos linija tarp Klaipėdos ir Zasnico. Mažėjant geležinkeliais gabenamų krovinių, ši linija jau kurį laiką buvo nuostolinga.

Neseniai „DFDS Seaways“ pranešė, kad, vykdant restruktūrizaciją, mažinamos darbo vietos. Taip keliose Šiaurės jūros regiono linijose taupant lėšas sumažintos 23 darbo vietos.

Tendencijos – panašios

Krovinių mažėjimo tendencijos jūrų keltuose šiemet yra beveik visuose Baltijos jūros uostuose. Vertinant tonomis, šiemet Klaipėdos uoste krauta 232 tūkst. tonų mažiau krovinių, kurie gabenti jūrų keltais. Tai sudarė 6 proc. mažiau nei pernai. Skaičiuojant vienetais, tai yra dėliojant jūrų keltais gabentus vilkikus ar puspriekabes, kritimas mažesnis – 3,9 proc. Arba šiemet per 10 mėnesių į Klaipėdos uostą jūrų keliais atvyko ar išvyko 8 618 mainų ar puspriekabių mažiau nei pernai.

Teigiamos tik keleivių plukdymo tendencijos. Jei pernai per 10 mėnesių per Klaipėdos uostą jūrų keltais atvyko arba išvyko 220 tūkst. keleivių, šiemet jų buvo 255 tūkst. Tai yra 15,8 proc. daugiau nei pernai.

Keleivių ir krovinių mažėjimo tendencijos jūrų keltuose fiksuotos ir Talino uoste. Regione tik Latvijos uostai išlaikė teigiamas tiek keleivių, tiek krovinių gabenimo tendencijas.