Krantinė sena ir nerestauruota

Klaipėdoje yra apie 100 metrų ilgio krantinė prie piliavietės. Ją norėta nugriauti, bet pavyko įrodyti, kad ji yra reikšminga Antrojo pasaulinio karo kultūros paveldo dalis. Karo metais prie jos buvo švartuojami vokiečių povandeniniai laivai.

Dėl to, kad krantinę planuota nugriauti, ji piliavietės dalyje yra likusi vienintelė nerestauruota. Prie jos iki 1,5 metro gylis.

Ši krantinė nuo 2005 m. perduota Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Iki šiol ji kaip istorinių laivų krantinė neveikia, bet prie jos jau stovėjo istorinis laivas „Olga“, dalis pramoginių laivų. Pastarieji iš krantinės pasitraukė, kai tik pradėta reguliuoti priėjimą nuo muziejaus pusės link jos.

Per muziejaus patalpas specialiu tuneliu yra įrengtas atskiras priėjimas prie jos krantinės. Jis yra atvertas tik muziejaus darbo valandomis. Bet prie krantinės galima prieiti ir maždaug 1,5 metro, pločio piliavietės apsauginiu pylimu.

Nuo 2015 metų patvirtintos jos kaip istorinių laivų krantinės taisyklės. Krantinė panaudojimas aptartas Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius.

Laivų laikymas nemokamas

Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologas ir istorinių laivų krantinės kuratoriaus Virgilijaus Bračiulio, muziejus turi viziją kaip istorinių laivų krantinė galėtų funkcionuoti.

Mažosios Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus Jono Genio nuomone, krantinę reikėtų minimaliai tvarkyti - pakeisti senas betonines plokštes, apie 50 metrų atvesti elektros kabelius, atlikti minimalią pačios krantinės kosmetiką. Ar reikia atlikti papildomą gilinimą ir krantinės tvirtinimą, turėtų atsakyti ekspertai.

Pasak J.Gylio, buvo atlikta istorinių laivų ir replikų savininkų apklausa. Laivus prie šios krantinės norinčių laikyti beveik nėra.

Kol kas norą pareiškė tik „Olgos“ savininkai, bet su papildoma sąlygą, kad bus išgilintas įplaukiamas iš Dangės į Pilies uostą per pasukamą tiltelį. Ta vieta yra nuolat užnešama.

Muziejus negali suteikti tokių garantijų, nes ne jie eksploatuoja Pilies uostą.

Savo laivą istorinių laivų krantinėje norėtų laikyti ir „Leady Sophie“ laivo savininkai.

Savo kurėną „SUD1“ šioje krantinėje galėtų laikyti ir Lietuvos jūrų muziejus.

Visiems istorinių laivų savininkams teisė istorinių laivų krantinėje laikyti savo laivus būtų suteikiama nemokamai. Jie turėtų mokėti tik už paslaugas - elektrą, vandenį.

Svarbi sąlyga būtų ta, kad prie laivų turėtų būti įrengtos specialios jų pristatymo lentelės. Taip pat laivų įgulos turėtų vesti savo laivus pristatančius edukacinius užsiėmimus. 

„Budys“ kursis kitur

Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius mano, kad nors laivų beveik ir nėra, istorinių laivų krantinė jau šiais metais galėtų pradėti realiai funkcionuoti.

Nuolat stovėtų gal vienas kitas laivas, bet prie krantinės galima būtų švartuoti į Klaipėdą atplauksiančius kitus lietuviškus Kuršių marių laivus, kurie yra pastatyti Rusnėje, Nidoje, Drevernoje, Šturmuose. Tų pamario gyvenviečių žmonėms neapsimokėtų nuolat laikyti savo laivų Klaipėdoje.

Panašios nuomonės ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, teigusi, kad krantinė gali pradėti funkcionuoti su 1-2 laivais, o po to laivų joje daugėtų. Viliamasi, kad su istoriniais laivais atplauktų ir užsieniečių, kurie norėtų istorinėje krantinėje nemokamai laikyti savo laivus. To jau klausęs vienas istorinio laivo savininkas iš Vokietijos.

„Man kažkaip atrodė, kad tų istorinių laivų Lietuvoje yra daugiau. Bet pasirodė, kad istorinių laivų flotilė yra sugriuvusi, nieko daug neturime“, - guodėsi J.Genys.

Istorinių laivų krantinėje laikyti savo laivų nepanoro istorinių Jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“. Jis ieško variantų savo laivus laikyti iškeltus į krantą kažkurioje „Klaipėdos laivų remonto“ dalyje. Iškelti laivus į krantą prie Mažosios Lietuvos muziejaus istorinių laivų krantinės nėra galimybių.

Artimiausiu metu planuojama susitikti su laivų savininkais, Pilies uostelio valdytojais ir aptarti laivų laikymo ir istorinės laivų krantinės eksploatavimo ypatumus.