Augant bedarbystei daugėja ir gyventojų, nebeišgalinčių susimokėti būsto paskolų kreditų. Bankai iš nemokių klientų perimtus būstus vis intensyviau perdavinėja paskolų draudėjams.

Draudėjams – sunkūs laikai

Prastėjant ekonominei situacijai, krintant nekilnojamojo turto kainoms bei vis augant būsto paskolų palūkanoms kai kurie šalies gyventojai atsidūrė itin keblioje padėtyje – nebeišgalėdami išsimokėti turimų būsto paskolų jie savo turto negali ir parduoti, nes jo vertė per pastaruosius kelerius metus yra gerokai nukritusi. Nors bankai vis dažniau susidurdami su nemokumo problema perima klientų užstatytą nekilnojamąjį turtą, daugiausiai dėl to sunkumų šiuo metu patiria ne jie, o jų išduotus kreditus apdraudusi įstaiga "Būsto paskolų draudimas".

Valstybinės įstaigos "Būsto paskolų draudimas" paslaugomis pasinaudojo daugiausiai tų šalies bankų klientų, kurie šioje bendrovėje drausdami perkamą turtą iš bankų be pradinio įnašo norėdavo gauti visą reikiamą sumą nekilnojamajam turtui įsigyti. Klientai, kurie nesutikdavo apdrausti savo kredito, gaudavo kur kas mažesnes paskolas.

Pastaruoju metu į "Būsto paskolų draudimą" kreipiasi vis daugiau šalies bankų, siekdami atgauti paskolintus pinigus.

Pasak įmonės "Būsto paskolų draudimas" direktorės Gitanos Griškėnienės, Klaipėdoje bei jos rajone apdrausti būstai sudaro 15,3 proc. visų bendrovėje apdraustų būsto kreditų. Iki šių metų balandžio 1 d. Klaipėdos regione bendrovė kreditavimo įstaigoms jau išmokėjo apie 26,5 proc. nesugrąžintų apdraustų būsto paskolų.

Išmokų skaičiai auga

Iš viso šalyje, iki šių metų balandžio 1 d., "Būsto paskolų draudimas" pagal įvykusius 146 draudžiamuosius įvykius bankams jau išmokėjo 28,8 mln. litų. Pasak G.Griškėnienės, didžioji dalis išmokų – 70 arba 48 proc. buvo išmokėtos pernai. Šiemet išmokų skaičius taip pat smarkiai auga – per tris šių metų mėnesius bankams jau išmokėtos 48 išmokos.

G.Griškėnienė tvirtina, kad bent jau šiemet išmokų skaičius tik didės, o nuspėti ar bendrovė patirs daug nuostolių, ir kada sumažės bankams nemokių klientų, sudėtinga.

"Atlikome tyrimą ir nustatėme, kad labiausiai rizikingi, neišgalintys mokėti kreditų yra tie gyventojai, kurie draudimo sutarties sudarymo metu pajamas gaudavo užsienyje arba dirbo įmonėse, susijusiose su nekilnojamojo turto plėtra. Jų amžius siekia iki 35 metų", – teigė G.Griškėnienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad nuo 2003 m. iki 2009 m. kovo 1-osios "Būsto paskolų draudimas" yra apdraudęs 23,8 proc. šalies bankų suteiktų būsto kreditų.

Varžytinėmis nesidomi

Iš bankų perimtą nekilnojamąjį turtą "Būsto paskolų draudimas" netrukus ims intensyviai pardavinėti varžytinėse. Tačiau, pasak G.Griškėnienės, dėl kritusios vertės bei sustojusio pirkimo tai padaryti bus itin sunku.

Registrų centro duomenimis, butų kainų vidurkis Klaipėdoje per pirmus tris 2009 m. mėnesius sudarė 3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, ir, palyginti su pirmaisiais trimis 2007 m. mėnesiais, sumažėjo 14,6 proc., lyginant su pirmais trimis 2008 m. mėnesiais, – 30 proc.

G.Griškėnienė paminėjo, kad kovą atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad būsto poreikis Klaipėdos regione yra mažiausias šalyje, todėl realizuoti iš bankų perimtus būstus Klaipėdoje bus kur kas sunkiau nei kituose šalies miestuose.

"Išanalizavome, kad Klaipėdos regionas iš kitų šalyje esančių regionų išsiskiria labiausiai – čia 7 proc. darbingo amžiaus gyventojų tenka 35,8 proc. visų nekilnojamojo turto skelbimų, tai yra net 2,3 karto daugiau nei Vilniuje ir 6,7 karto daugiau nei Kaune. Tad dėl per didelės pasiūlos, parduoti nekilnojamąjį turtą už pageidaujamą rinkos kainą čia užtruks gerokai ilgiau nei kitur", – konstatavo G.Griškėnienė.

Anot jos, šiuo metu Klaipėdoje ir jos rajone atliekamas 16 draudžiamųjų įvykių tyrimas, priimta 10 nutarčių parduoti turtą iš varžytinių, 14 atvejų yra atliekamos nutarčių vykdymo procedūros, priimta 10 nutarčių parduoti turtą iš varžytinių.

"Jau įvykusiose varžytinėse pirkėjai turtu nesidomėjo. Pastebima tendencija, kad perkama tik tuomet, kai siūloma kaina yra 40–45 proc. mažesnė nei rinkos. Tačiau tokiu atveju, jeigu turtas realizuojamas mažesne kaina negu buvo apdraustas kreditas, skirtumas yra išieškomas iš kredito gavėjo įstatymų nustatyta tvarka", – pabrėžė G.Griškėnienė.