Pereiti į pagrindinį turinį

Sunkumai užgriuvo ir medikus

2009-01-28 09:00
Sunkumai užgriuvo ir medikus
Sunkumai užgriuvo ir medikus / Nerijaus Jankausko nuotr. Nuostata: gydymo įstaigų vadovai viliasi, kad imtis kraštutinių priemonių – mažinti atlyginimų – nereikės.

Gydymo įstaigų vadovams – galvosūkių metas. Pabrango medikamentai ir medicinos priemonės, ligonių kasos pakeitė apmokėjimo tvarką, medikams vėluoja algos, tačiau tikimasi, kad jų mažinti nereikės.

Pirko iš anksto

Nuo praėjusių metų lapkričio Teritorinės ligonių kasos (TLK) gydymo įstaigoms atsisakė mokėti avansu. Dabar pinigai už suteiktas paslaugas pervedami per 30 dienų nuo sąskaitos pateikimo datos.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė pripažino, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų panaikinimas nekompensuojamiems vaistams ir kai kuriems maisto produktams skaudžiai smogs per įstaigos biudžetą. Buvęs 5 proc. PVM išaugo iki 19 proc.

"Tvarsliavos, vienkartinių priemonių sunaudojame daug. Ką galėjome, didesniais kiekiais nusipirkome dar pernai. Bet tvarsliavos visiems metams nenusipirksi. O nuo sausio 1 d. įmonės sąskaitas atsiunčia jau naująja kaina", – aiškino ligoninės vadovė.

Kol kas K.Bobianskienė apie sunkumus kalba būsimuoju laiku. Šių metų sutartys su Teritorine ligonių kasa dar nėra pasirašytos, tad dar neaišku, kiek pinigų įstaigai bus skirta.

"Kai turėsime sutartis, matysime, ant kieno pečių krausime", – sakė vyriausioji gydytoja, paklausta, kaip planuoja susidoroti su pasunkėjusia finansine našta.

Nuo sąskaitų gavimo pinigus įmonėms ligoninė gali pervesti per 90 dienų. Tad iki balandžio pradžios ji turi laiko.

Vėlavo algos

Dalis darbuotojų jau pajuto keblią ligoninės padėtį. Šį mėnesį kai kuriems darbuotojams vėluota pervesti darbo užmokestį. Tik šią savaitę apie 50 ligoninės gydytojų sulaukė paskutiniųjų išmokų už gruodžio mėnesį.

Ši gydymo įstaiga nėra vienintelė Lietuvoje, kur dėl pasunkėjusios finansinės padėties vėlavo uždarbis.

K.Bobianskienė nedramatizavo situacijos, nes pusė atlyginimų esą buvo pervesta dar gruodį. Likusios algos dalies pirmosios sulaukė mažiau uždirbančios slaugytojos ir sanitarės. Daugiau uždirbančių gydytojų buvo paprašyta palaukti.

Pasak ligoninės vadovės, kiekvieno asmeniškai buvo atsiklausta, tad atlyginimai vėlavo tik tiems medikams, kurie sutiko lukterėti.

K.Bobianskienė tikino, kad mažinti algų neketinama. Šios drastiškos priemonės būtų imtąsi tik kraštutiniu atveju.

"Laukia nelengvi metai. Guodžia tik tai, kad naujos aparatūros pakankamai įsigijome pernai. Apribosime pirkinius, sumažinsime išlaidas. Diržus veršimės kitur", – patikino vadovė.

Kasmet ligoninė naujos aparatūros įsigydavo už milijoną litų. Šiemet ketina apsiriboti 200 tūkst. litų.

Problemas priima stoiškai

Nors girdėta kalbų, kad algos vėluoja ir Klaipėdos universitetinės ligoninės medikams, įstaigos vadovas Vinsas Janušonis jas paneigė. Pasak jo, darbuotojams atlyginimas mokamas laiku. Čia jų mažinti taip pat neketinama.

V.Janušonis antrino K.Bobianskienei, kad papildomų finansinių problemų kyla ne tik dėl panaikintų lengvatų vaistams, medicininei įrangai, kai kuriems maisto produktams. Situaciją apsunkina TLK sustabdyti mokėjimai avansu.

Didžiausios uostamiesčio gydymo įstaigos vadovas ne kartą buvo susitikęs su Vyriausybės atstovais, kur aptarta susiklosčiusi padėtis.

"Bet nuo susitikimų situacija nepagerės. Įstatymai šiandien tokie", – taip užgriuvusias problemas įvertino V.Janušonis.

Šią savaitę jis dar kartą planuoja susitikti su valdžios atstovais.


Artūras Razbadauskas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas

Sveikatos apsaugos problemų aptarime kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi, sveikatos apsaugos ministru A.Čapliku bei valdančiąja dauguma išskirtos dvi svarbiausios temos – savanoriškas sveikatos draudimas ir PVM lengvatų panaikinimas nekompensuojamiems vaistams.

Ministras patikino, kad nuo kitų metų pavasario turėtų įsigalioti savanoriškas sveikatos draudimas, apie kurį kalbama jau dešimt metų. Tad be privalomojo sveikatos draudimo atsirastų papildomų lėšų. Dabar finansuojama tik 60 proc. to, ko reikėtų sveikatos apsaugai. Žmonėms papildomai mokėti nereikės – dėl šito sutaria visos politinės partijos.Šiuo metu numatomos dvi koncepcijos, kaip galėtų veikti šis draudimas. Svarstoma, kad galbūt būtų galima 2 proc. savo pajamų pervesti į šį fondą, mokėtų darbdavys arba būtų perskirstytos privalomojo draudimo lėšos. ES likome vieninteliai be savanoriško sveikatos draudimo.

Sveikatos apsaugai skirtas biudžetas liko toks pat, o PVM lengvatos vaistams panaikintos. Gydymo įstaigos išsigandusios laukia, kas bus toliau. Su Prezidentu kalbėta apie lengvatų grąžinimą kuo greičiau. Tam pritarė ministras ir valdančioji dauguma.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų