Šunys loja nuolat

Pušyno gatvėje esančiame bendrabučio tipo name gyvenanti garbaus amžiaus moteris skundėsi, kad šioje kvartalo dalyje triukšmą keliantys keturkojai – didelė problema.

Klaipėdietė tvirtino, kad pažįsta šunų savininkus, ne kartą su jais kalbėjo, tačiau naudos – jokios.

Pasak gyventojos, privačiame name Viršutinėje gatvėje laikomi du šunys. Jie dažnai išleidžiami į aptvertą kiemą. Einant pro šalį, augintiniai skalija.

"Išgirdę, kad kažkas eina, šunys pradeda draskytis, garsiai loti. Tai vienas, tai kitas. Nesvarbu, ar darbo diena, ar laisvadienis. Nėra ramybės, o žmonių judėjimas Viršutinėje gatvėje – nemažas. Ja žmonės keliauja į prekybos centrą", – pasakojo moteris.

Greta esančiame renovuotame daugiabučiame name, pasak klaipėdietės, daug gyventojų laiko mažų šuniukų. Viena šeima turi du šunis – didelį ir mažą.

Moteris pastebėjo, kad mažasis šuniukas yra kalytė. Gyventoja prisiminė, kad kartą šeimininkai rujojančią kalaitę išmetė naktį į lauką. Bendrabutis ir daugiabutis turi bendrą kiemą, tad po langais prasidėjo pjautynės.

"Paryčiais, 5 val. skambinau, kad kaimynai pasiimtų šunį. Likau be miego", – teigė klaipėdietė.

Miestietė tvirtino, kad kai kurie to paties Sportininkų gatvės namo gyventojai savo augintinius uždaro balkonuose ir kažkur išeina kelioms valandoms. Tuo metu gyvūnas labai garsiai loja.

Siunčia į kapines

Ramybę drumsčia ir augintiniai, kuriuos atėję į parduotuvę, esančią tame pačiame Pušyno gatvės name, žmonės pririša prie durų.

"Įsitikinau, kad patys baisiausi yra taksai. Puola ant pro šalį einančiųjų. Vienas šuo nebijo net vyrų", – negalėjo atsistebėti moteris.

Gyventoją piktina ir šunų šeimininkų kultūra: "Žmonės tvarkosi, gėlynai įrengti. Šunys atlieka savo reikalus, o šeimininkai net maišelių neturi. Pasakai pastabą, tada siunčia ir į kapines, kitaip iškeikia. Susinervini, spaudimas pakyla."

Klaipėdietė pasakojo, kad su kaimynais apie jų augintinius buvo kalbėta ne kartą, tačiau naudos – jokios. Anot moters, šunų lojimą ji kenčia jau trejus metus.

"Ir grasinu, ir geruoju bandau tartis, bet niekas nesikeičia. Kreipėmės ir į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, bet ten sakė, kad niekuo negali padėti. Pasiūlė policijai pranešti. Ši nukreipė į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Aiškino, kad ji gali nubausti už gyvūnų nepriežiūrą. Tačiau dauguma tų lojančių gyvūnų tikrai priežiūra nesiskundžia", – dėstė moteris.

Konfliktas – be pabaigos

Pasak klaipėdietės, šunų lojimas įplieskia nesantaiką tarp kaimynų. Name, kur ji gyvena, viena moteris su šuns šeimininku jau pasiekė teismą.

"Vyksta didelis karas. Berniukas augina mažą šuniuką, tas, paliktas namie vienas, pradeda loti. Užtenka, kad kas praeitų. Kaimynė bandė įspėti vaikiną, o tada prasidėjo grasinimai, ginčai. Pabaigos nematyti", – dėstė moteris.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys neneigė, kad skundų dėl lojančių šunų sulaukiama daug. Ne tik iš Vitės, bet ir kitų kvartalų.

Vedėjas pabrėžė, kad visi skundai tiriami ir besikreipusiajam atsiunčiamas atsakymas dėl sprendimo, taikytų priemonių, sankcijų.

Dažniausiai kreipiamasi dėl šunų, auginamų butuose, tačiau pasitaiko ir dėl tų, kurie gyvena privačiuose namuose. Dėl pastarųjų pareigūnams teko vykti ir į Kretingos gatvę, ir į Tauralaukį.

"Būna, kad loja mažas šuniukas, būna – didelis", – sakė vedėjas.

Kartais kontrolieriai patikrinimus organizuoja drauge su policija, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais.

Savininkai nežino situacijos

Pasak V.Valio, gavę skundą pareigūnai nuvyksta į nurodytą vietą. Bando susitikti su gyvūno, kuriuo skundžiamasi, šeimininku, paprašoma jo imtis priemonių.

"Dažni atvejai, kai gyvūno savininkas net nežino, kad jo augintinis loja. Tad kaimynai pirmiausia turėtų apie tai įspėti šuns šeimininką, o tada kreiptis į institucijas", – patarė vedėjas.

Jo teigimu, nutinka ir taip, kai atvykus, net ir pabarškinus į duris, gyvūnas neloja.

"Dažniausiai šuo tikrai neloja nesustodamas. Paprastai gyvūnas pradeda loti, kai kažkas praeina pro šalį ar pabeldžia į duris. Taip pat būna ir privačiose valdose. Pasirodo žmogus gatvėje, ir šuo pradeda loti kieme. Jei šuo loja visą laiką, vadinasi, jam kažkas yra negerai. Gal jis nešeriamas arba netinkamai prižiūrimas", – dėstė vedėjas.

Anot V.Valio, jei šuo loja dieną, tai nėra pažeidimas. Visiškai kitokia situacija, kai tai vyksta naktį, ramybės metu.

Per patikrinimus kontrolieriai ne tik klauso šunų lojimo, bet ir atlieka kitus darbus. Paprašo dokumentų, ar šie paskiepyti nuo pasiutligės, laikomi pagal nustatytą tvarką.

Rašydami skundą dėl šunų lojimo, gyventojai turi nurodyti tiksliai, kokiame name, kada lojo.

"Mes reaguojame į kiekvieną iškvietimą", – pabrėžė vedėjas.