Pernai itin išaugęs nedarbas nenustoja didėti ir šiemet – uostamiestyje fiksuojamas didžiausias iki šiol buvęs nedarbo lygis. Šiuo metu darbo neturi beveik 19 tūkst. klaipėdiečių.

Laukiama stabilizacija

Klaipėdos darbo biržos duomenimis, šioje įstaigoje yra užregistruoti 18464 bedarbiai, o nedarbo lygis siekia 11,6 proc. Prieš metus šie skaičiai buvo gerokai kuklesni – 2009-ųjų sausio pradžioje nedarbas Klaipėdoje siekė 4,1 proc., o darbo neturėjo 6452 žmonės.

Nors, anot Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, nedarbas vis dar didėja, tačiau tokio ženklaus augimo, koks buvo pernai, nebebus.

"Per praėjusius metus nedarbas labai išaugo, ypač sausį užregistravome daug darbo netekusių žmonių, tačiau tai jau praeitis. Dabar laukiama stabilizacija, o pavasariop nedarbas galbūt apskritai sumažės, nes taip atsitinka kasmet. Sunkmetis neturėtų būti išimtis – pernai, kai nedarbas sparčiai augo, pavasarį jo augimas keliems mėnesiams buvo stabilizavęsis", – komentavo V.Andriušis.

Jo duomenimis, praėjusių metų pavasarį vidutiniškai per mėnesį būdavo įdarbinama apie 800–1000 žmonių. Kitais mėnesiais įdarbinti pavykdavo po 500–600 žmonių.

Darbdaviai vis dar svarsto

Pašnekovo duomenimis, dabar per savaitę uostamiestyje įregistruojama po 500 naujų bedarbių, o įdarbinama apie 200.

Šiuo metu Klaipėdos darbo biržoje yra įregistruotos 233 laisvos darbo vietos. Pernai tokiu pačiu metu laisvų darbo vietų buvo dvigubai daugiau – apie 500.

V.Andriušis patikino, kad daugiausia įregistruojama paslaugų sferoje ar pramonėje darbo netekusių žmonių. Tačiau šiose srityse įregistruojama ir daugiausia laisvų darbo pasiūlymų.

Darbdaviai daugiausia ieško laivo metalinių konstrukcijų montuotojų, suvirintojų, bendrosios praktikos slaugytojų, laivų įrenginių montuotojų, betonuotojų.

"Tikimės, kad netrukus laisvų darbo vietų atsiras daugiau, nes metų pradžioje darbdaviai vangiai įdarbina žmones. Matyt, jie laukia, kol bus pasirašytos naujos sutartys – kai jie žinos, kokie projektai ir darbo apimtys nusimato, sprendžia, priimti daugiau žmonių ar ne", – patikino specialistas.

Nedarbą gelbėja projektai

Kad nedarbas ženkliai nebeaugs, V.Andriušio teigimu, liudija ir neseniai Klaipėdos darbo biržos atlikta apklausa. Jos metu buvo apklausti daugelio uostamiestyje veikiančių įmonių savininkai, kurių nemaža dalis tikino, jog atleisti darbuotojų šiemet jie neketinantys.

Pranešimų apie galimus bankrotus arba masinius darbuotojų atleidimus taip pat, anot jo, kol kas negauta. Vienintelė įstaiga Jūrininkų centras iki sausio pabaigos planuoja atleisti visus 22 darbuotojus.

Taip pat, anot pašnekovo, nemažai bendrovių, dėl sumažėjusios gamybos ar užsakymų išgyvenančių finansiškai sunkius laikus, dalyvauja jų iš ES fondų lėšų vykdomame projekte "Laikinieji darbai". Šio projekto tikslas – padėti bendrovėms išlikti rinkoje neatleidžiant darbuotojų.

"Projekte dalyvaujančių bendrovių darbuotojai pusę dienos dirba įmonės darbus, o likusią dalį ar kelias valandas per dieną jie tvarko įmonės aplinką, atlieka remonto ar kitus darbus, už kuriuos mokame mes. Tai padeda sumažinti nedarbą, nes įmonėms tampa lengviau išlaikyti darbuotojus", – pabrėžė V.Andriušis.

Šiame projekte dalyvaujančių bendrovių darbuotojams už laisvuosius darbus mokamas minimalus darbo užmokestis – 4,85 Lt valandinis atlyginimas. Darbo birža už juos sumoka ir visus mokesčius valstybei.

V.Andriušis pabrėžė, kad šis projektas truks trejus metus. Šiuo metu uostamiestyje jame dalyvauja devynios bendrovės, įdarbinusios 73 žmones.