Šv. Martyno dienai, lapkričio 11-ajai, eisena su šviečiančiais žibintais užgimė Vokietijoje, kur ši rudens šventė turi gilias tradicijas.
Šv. Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa.
Klaipėdos vokiečių bendrija šią gražią tradiciją 2009 metais pasiūlė įgyvendinti ir Klaipėdoje. Mažųjų klaipėdiečių eisena šįkart pajudėjo iš Atgimimo aikštės į buvusios Jono bažnyčios vietą.
Vaikams papasakota legenda apie tai, kaip šv. Martynas per šalčius pasidalino apsiaustu su vargeta. Vėliau pasveikinti varduvininkai, nes tarp mažųjų klaipėdiečių Martynų yra gana daug.
Nuo seno Šv. Martyno diena buvo pirmiausia vaikų šventė, nes šią dieną baigdavosi žemės ūkio samdinių samdos laikas. Šeimininkai su samdiniais stengdavosi kuo geriau atsiskaityti, surengdami ypatingas vaišes, kurių pagrindiniu patiekalu tapdavo kepta žąsis. Po šios šventės augesni vaikai galėdavo ruoštis į mokyklą.
Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, lapkričio 11-oji buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.
Seniau žmonės iš šio dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas. Žmonės anksčiau sakydavo: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos – su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, tai – Kalėdos su ledu“. „Martyns – ant ledo, Kalėdos – ant vandenio“. Kalbėta, jeigu lapkričio 11-ąją – giedra, tai būsianti labai šalta žiema.
Naujausi komentarai