Perkantys būstą klaipėdiečiai atidžiau ėmė vertinti aplinką, kurioje jis yra. Tačiau specialistai pastebi, kad žmonėms trūksta platesnio požiūrio į norimą įsigyti butą ar namą. Dėl neapsižiūrėjimo naujakurių džiaugsmas virsta apmaudu, o neįvertinti dalykai tampa naujo būsto paieškų priežastimi.

Pirkėjus klaidino žiema

Praėjusią žiemą viename Sportininkų gatvės namų butą įsigijusi jauna šeima jau dairosi naujo būsto. Anot klaipėdiečių, jie negali pakęsti kaimynų elgesio, netvarkos laiptinėje ir vasarą po kiemą besišlaistančių neaiškių asmenų.

„Butą pirkome žiemą. Prieš tai apžiūrėjome šešis. Šis variantas atrodė geriausias. Netoli parkas, miesto centras. Būtent šalia jo norėjome gyventi“, – teigė klaipėdietis.

Vyras neslėpė, kad laiptinė iš pat pradžių neatrodė labai tvarkinga, tačiau blogų kvapų nebuvo. Žiemą kieme nebuvo ir benamių.

„Visas grožis atsiskleidė vėliau. Pasirodo, vieni kaimynai yra dideli gyvūnų mylėtojai. Kates ir šunis augina tiesiog laiptinėje. Prie laiptų nuolat padedama maisto. Durys visada paliekamos atviros, kad augintiniai galėtų bet kada sugrįžti“, – pasakojo klaipėdietis.

Apie problemas – po sandorio

Buto savininkas tvirtino, jog bandė kalbėtis su kaimynais, bet situacija nepasikeitė.

Vyras pastebėjo, jog būstų pardavėjai dažnai nebūna atviri. Buvusi savininkė, tik gavusi pinigus, informavo, kad kaimynė iš viršaus yra ne kartą apipylusi jos butą.

„Atlikę remontą iš pagrindų, iš karto apsidraudėme. Nors atrodo butas ir jaukus, negalime apsikęsti aplinkos. Dairomės naujo būsto“, – neslėpė klaipėdietis.

Nuvertėjimo galimybė

Su nemalonumais susidūrė ir prieš metus prie Tauralaukio namą įsigijusi šeima. Vasarą būstą pirkę žmonės nepagalvojo, kad žiemą juos pasieks už poros kilometrų esančių gamyklų dūmai.

„Dabar gali tik save kaltinti dėl neapdairumo ir kęsti“, – apgailestavo klaipėdiečiai.

Prieš metus į vadinamąjį Miško kvartalą atsikraustęs Vytautas neslėpė, kad čia jį erzina nuolat atsklindantis kvapas, panašus į naftos.

„Anksčiau jis tvyrodavo retai. Gal kartą per dvi savaites. Dabar užuodžiu kelis kartus per savaitę“, – tvirtino gyventojas.

Anot klaipėdiečio, kvapai plinta ir miesto centre, ir prie miesto ligoninės.

„Jei jie ir toliau sklis, nekilnojamasis turtas šiaurinėje miesto dalyje nuvertės“, – pastebėjo vyras.

Klaipėdietis prisipažino, kad neįvertino ir geležinkelio. Vyras pasakojo, kad pravėrus langą naktimis girdėti, kaip per garsiakalbius reguliuojamas traukinių eismas.

„Negalvojau, kad mano rimtį gali trikdyti tokie garsai“, – patirtimi dalijosi Vytautas.

Siūlo aplankyti kaimynus

Nekilnojamojo turto specialistai pabrėžia, kad prieš įsigydami būstą patys žmonės turi labai gerai įvertinti aplinką.

„Kaimynų nesusipirksi. Anksčiau miesto centras buvo elitinis rajonas. Jame butus gaudavo elitas. Tačiau per 20 metų situacija pasikeitė. Kažkas gavo palikimą ir apsigyveno, kažkas perpirko butą“, – pasakojo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis.

Butą išsirinkusiems klaipėdiečiams jis patarė pasikalbėti su namo gyventojais.

Tik šie gali papasakoti, kokių problemų kyla, kokie yra kaimynai. Apie situaciją name gali informuoti ir bendrijos pirmininkė.

„Ar tvarkingi kaimynai, galima spręsti iš laiptinės. Ji tikrai daug ką byloja. Jei laiptinėje blogas kvapas, vyrauja netvarka, gali būti, kad joje gyvena ir asocialūs asmenys“, – pastebėjo L.Juozaitis.

„Ober-Haus“ vakarų Lietuvos regiono vadovas pabrėžė, kad ypač šiais laikais reikėtų atkreipti į sąskaitų už šildymą dydžius. Pasitaiko, jog žmonės tai padaryti pamiršta.

„Žmogus būna nusistatęs kainą, už kurią pirks butą. Tačiau, jei sąskaitos už šilumą bute, kurį jis nusižiūrėjo didelės, gal verčiau pridėti 10 tūkst. ar 15 tūkst. litų ir įsigyti būstą su autonomine šildymo sistema. Tai atsipirks“, – pabrėžė L.Juozaitis.

Siekiant, kad žmogaus netrikdytų nemalonūs kvapai, benamiai, jis siūlė pirkėjams atvažiuoti bent penkis kartus įvairiomis savaitės dienomis, įvairiomis oro sąlygomis į vietą ir įvertinti situaciją.

Populiariausi rajonai pasikeitė

Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Kavintenė“ savininkės Vidos Karaliūnienės, klaipėdiečiai vis apdairiau renkasi būstus. Stengiasi kuo daugiau apie juos išsiaiškinti.

Ypač įvertina geografinę padėtį, ar nesklis nemalonūs kvapai.

„Dumpių link žmogaus neįmanoma įkeldinti. Čia nesivysto ir statybos. Problemiška vieta ir Rimkai. Žmonės “spardosi„ ir dėl Jakų. Kad ten būtų masiškų pirkimų, man neteko susidurti“, – tvirtino savininkė.

Pasak jos, dėl kvapų butus vengiama įsigyti ir Sportininkų, Malūnininkų, Pušyno gatvėse. Pirkėjų nežavi ir Žvejybos uosto rajonas bei Mokyklos gatvė, miegamieji rajonai. Pastarojoje vietoje būstai – pigiausi.

V.Karaliūnienės teigimu, žmonės įsikurti labiau nori važiuojant Palangos link, už miesto ligoninės.

„Pirkėjai benamių nelabai akcentuoja. Kur yra prekybos centrai, ten ir jų bus. Neišvengsi ir miesto centre, ypač kur yra pradėta ir nebaigta statyba“, – teigė savininkė.

Pasak V.Karaliūnienės, keičiasi ir populiariausios vietos, kuriose klaipėdiečiai perka butus.

Anksčiau prestižinė vieta buvo Kauno gatvė. Žmonės butus čia pirko vieną po kito. Dabar „Akropolio“ rajonas žmonių nebevilioja dėl senų namų. Nebepopuliarios ir I.Simonaitytės bei Naujakiemio gatvės.

V.Karaliūnienės teigimu, savo vardo nebeturi ir vadinamasis Miško kvartalas.

Pirkėjus atgrasė gyventojų atsiliepimai, kad raudonų plytų namai yra, krinta plytos, o po renovacijos drėksta namų sienos.

Dabar dažniau žmonės būstus nori įsigyti Baltijos prospekte.

Apsispręsti padės žemėlapis

Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas pabrėžė, kad, norėdami išvengti nemalonių kvapų, žmonės į vietą, kurioje ruošiasi pirkti butą, turi žiūrėti globaliau.

„Pasiimti žemėlapį ir pažiūrėti, kaip ta vieta atrodo mieste, kokie aplink yra objektai. Pasižiūrėti planus, kas numatoma daryti netoliese. Žvilgsnis iš aukščiau kartais nustebina“, – aiškino vadovas.

A.Bružas prisiminė, jog jį nustebino iš Maskvos atvykę rusai, kuriems siūlyta įsigyti apartamentus Vanagupės kvartale, Palangoje. Pirkėjai tvirtino, kad ši vieta jiems netinka, nes netoli yra oro uostas ir kapinės.

„Užsieniečių požiūris – visai kitas. Jie žemėlapyje mato labai mažą atstumą. Realiai iki kapinių nuo minėtos vietos yra du, iki oro uosto – penki kilometrai“, – komentavo vadovas.

Agentūros direktorius nuogąstavo, kad ateityje dėl uosto krovos garsų, sklindančių kvapų iš tiesų gali kristi nekilnojamojo turto šiaurinėje miesto dalyje kainos.

„Kuo aktyvesnis bus uostas, tuo labiau kris šalia esančių rajonų nekilnojamojo turto vertė“, – teigė A.Bružas.