Taurelė – tik košmaruose

Klaipėdietė Lijana (vardas pakeistas – A.D.) pasakoja savo dramatišką gyvenimo etapą, kai ji, dar labai jauna moteris, turinti puikią šeimą ir perspektyvų darbą, įjunko į taurelę.

Ilgainiui pasiekusi dugną, moteris suvokė, kad nori gyventi kitaip.

Labiausiai prieinamas ir greitas būdas, gelbstintis nuo priklausomybės – užsikodavimas. Tai tarsi stebuklas, apie kurį kalba visi, kurie susidūrė su šia bėda. Ir esą labai mažai kam tai nepadėjo.

Smulkmenų, kaip tai vyko, moteris nepasakojo, tik tikino, jog kodavimo poveikį pajuto beveik iškart – atsirado pasibjaurėjimas alkoholiu, bloga darydavosi vien nuo minties apie jį.

"Tačiau didžiausi košmarai laukdavo naktimis. Sapnų juk neužkoduosi, sapnuodavau, kad geriu vyną, brendį, kitus gėrimus, jausdavau jų skonį burnoje, atrodė, jog užuodžiu kvapą. O po to apimdavo siaubas, kad mirštu, pabusdavau išpilta prakaito, savijauta būdavo siaubinga, it apsinuodijusi jausdavausi visą dieną. Tai buvo baisu, kartodavosi labai dažnai. Supratau, kad gerti nebenoriu", – pasakojo Lijana, jau 15 metų nuo tada, kai užsikodavo, neragavusi nė lašo alkoholio.

Ministro metodas nežavi

Lijana viena iš daugelio buvusių alkoholikų, kuriai kodavimas padėjo.

Tačiau šis gydymo metodas, regis, nežavi dabartinio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, kuris, kaip pats ne kartą teigė spaudoje, jaučiantis savotišką gėdą, nes "niekam nebūdavo įmanoma paaiškinti, ką reiškia mūsų gydymo metodai, kai koduojame ar "torpeduojame".

Esą tai ne daugiau nei psichoterapija ar įtaiga, kai retsykiais naudojami ir placebo preparatai.

Pasak ministro, ne vienoje diskusijoje žmonių paklausus, ar jie supranta, koks tai gydymo metodas, esą niekas negalėdavo to paaiškinti.

A.Veryga nedviprasmiškai išsireiškė, kad kodavimas nuo alkoholio – savotiškas žmonių apgaudinėjimas už pinigus.

Ministrui antrino ir Seimo narys Rokas Žilinskas, pats ne kartą viešai prisipažinęs turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo ir abejojantis kodavimo nuo šios priklausomybės nauda.

"Aš netikiu kodavimu ir sutinku su A.Veryga, nes tai metodas lengvatikiams. Užkoduotas žmogus negerdamas kankinasi ir vos pasibaigus kodo galiojimui dažniausiai užgeria. Turiu daugybę tokių pavyzdžių. Tačiau, pripažįstu, yra tokių, kurie lengvai pasiduoda įtaigai, jiems kodavimas padeda atsikratyti priklausomybės kurį laiką, bet tai laikina priemonė. Siekdamas negerti, žmogus turi dirbti su savimi. Anoniminių alkoholikų klubai – vienas būdų. O tie, kurie siekia kodavimo, jie bando nuo savęs nusiimti atsakomybę už savo sveikimą. Kažkas "šakar-makar" padarė, ir aš jau sveikas? Taip nebūna", – mano R.Žilinskas.

Kas tas kodavimas?

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Aleksandras Slatvickis pasakojo, kad kodavimo nuo alkoholizmo metodą daugiau nei prieš 40 metų sukūrė gydytojas Aleksandras Dovženka iš Feodosijos, Kryme.

A.Slatvickis nėra šios metodikos šalininkas, tačiau jam tiesiogiai teko bendrauti su A.Dovženkos mokiniais.

"Garsas apie stebuklingus pasveikimus nuo alkoholio netrukus pasklido po visą Sovietų Sąjungą. Kiek pamenu, prieš pat imperijos griūtį, šį metodą, pavadintą "Emocinė-stresinė psichoterapija pagal A.Dovženką", oficialiai pripažino SSRS Sveikatos apsaugos ministerija. O Sovietų Sąjungos Sveikatos ministerija nebuvo kažkoks šamanų sambūris, ten irgi dirbo raštingi žmonės", – teigė A.Slatvickis.

Pašnekovas tikino, jog hipnozė, koduojant nuo alkoholizmo, kaip daugelis mano, nėra naudojama. O taikoma įtaiga pacientui esant budrioje būsenoje.

"Mano nuomone, ši metodika grindžiama žmogaus tikėjimu stebuklu ir mirties baime. Klasikiniai kodavimo komponentai įteigia pacientui: jei jis grįš prie alkoholio vartojimo, pažeisdamas kodą, mirs. Tačiau nesu girdėjęs, kad dėl to kas nors būtų realiai numiręs. Tokių pasekmių ir neturėjo būti, nes tai – tik psichoterapija", – tikino A.Slatvickis.

Esą, kai pats A.Dovženka taikė šį metodą, jo efektyvumas buvo labai didelis, nes pas jį atvažiuodavo tik tie žmonės, kurie buvo motyvuoti, o su motyvuotu žmogumi dirbti lengva, ir rezultatas būna teigiamas.

Gali kainuoti ir 169 eurus

Kodavimo nuo priklausomybių paslauga Lietuvoje labai paplitusi.

Šios paslaugos siūlomos beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Kainos kodavimui 3 mėnesiams siekia 45–75 eurus. Jei pacientas pageidauja užsikoduoti 2 metams, tai mažiausiai kainuos 169 eurus.

"Jei pajutai, jog gyvenimas pasidarė nemielas, jei matai, kad viskas slysta iš rankų ir jei jauti, jog visose tavo problemose kaltas alkoholis ar kiti narkotikai, neignoruok, aš žinau, kaip viską galima pakeisti", – rašoma tokių paslaugų teikėjų reklamose.

Teigiama, kad viso to tikslas suformuoti pacientui abejingumą arba net pasibjaurėjimą alkoholiu.

Tačiau pats pacientas gali rinktis, kiek laiko jis nori nebegerti.

Kaip įrodymą, kai kurios klinikos pateikia savo statistiką: esą kodavimo klinikoje efektyvumas siekia 85–90 proc.

"Gydymo pagrindas yra psichologija ir įtaiga. Ir tai padeda žmonėms. Manau, jei jie tuo tìki, jiems kodavimas padės. Yra pacientai, kurie supranta blaivaus gyvenimo privalumus, jiems kodavimas padeda, tie, kurie neturi motyvacijos gydytis, jiems niekas nepadės", – teigė vienos kodavimo klinikos vadovė Kaune.

Kokias alternatyvas siūlo?

A.Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė dienraščiui pateikė ministro poziciją, esą pirmiausia reikėtų suprasti, jog kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus.

Todėl koks dėl gydymas būtų veiksmingiausias, sprendžia gydantis gydytojas.

"Aš dirbu kitokiais metodais, kodavimas man nepriimtinas. Tačiau ar reikėtų kodavimą uždrausti? Tam, kad ką nors būtų galima drausti, reikia pasiūlyti alternatyvą. Kokią alternatyvą ministras A.Veryga gali šiandien pasiūlyti priklausomiems žmonėms? Minesotos modelis – ne išeitis. Pagal jį Lietuvoje per metus gali gydytis tik apie pusė tūkstančio nuo alkoholio priklausančių asmenų, kai pas mus, oficialiais duomenimis, yra 60 tūkst. alkoholikų, nors drąsiai šį skaičių dauginčiau iš trijų", – teigė A.Slatvickis.

"Alternatyvų gali būti ne viena ir ne dvi. Pavyzdžiui, medikamentinis tyrimas, detoksikacija, psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės (anoniminiai alkoholikai), ilgalaikės reabilitacijos bendruomenėse teikiamos paslaugos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuravimo sritis)", – pabrėžė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Esą svarbiausia, kad priklausomybei nuo alkoholio gydyti būtų naudojamos mokslu pagrįstos priemonės.

Be to, pasak A.Verygos patarėjos, siekiant užtikrinti, kad žmonėms, turintiems priklausomybių ne tik nuo alkoholio, bet ir kitų psichotropinių medžiagų, būtų labiau prieinama kvalifikuota specialistų pagalba, yra pradedama priklausomybės centrų pertvarka.

Ugnį gesina ugnimi

Nors A.Dovženkos sukurtą kodavimo nuo alkoholizmo metodą kai kurie medicinos specialistai vertina kritiškai, šiuo metu jis vienas populiariausių posovietinėse šalyse.

Vakariečiai gydomi jau minėta populiaria Minesotos metodika ir kitais net itin radikaliais būdais.

Vakarų šalyse priklausomybę nuo vieno narkotiko, t.y. alkoholio, bandyta gydyti kitomis psichotropinėmis medžiagomis.

Didžiosios Britanijos psichiatro Davido Johno Nutto bei daugelio kitų mokslininkų tyrimų duomenimis, haliucinogenai, pvz., LSD, gali padėti sumažinti alkoholizmo bei kitų priklausomybių mastus arba net apskritai paskatinti mesti gerti.

"Šie preparatai žymūs tuo, kad sukelia ne tik ryškias haliucinacijas, bet ir savo ilgalaikiu poveikiu gali negrįžtamai pakeisti žmogų. Londono karališkojo koledžo mokslininkai, pasitelkę funkcinį magnetinį rezonansą, nustatė, jog haliucinogenai skatina paprastai tarpusavyje nesąveikaujančias smegenų dalis užmegzti jungtis. Mokslininkai įsitikinę, jog šie duomenys padės kuriant vaistus nuo depresijos bei priklausomybių", – tvirtino viešumo nepageidavęs priklausomybes analizuojantis žinovas.

D.Nuttas 2009 m. išplatino savo sudarytą pavojingiausių žmogui narkotikų sąrašą.

Iš 20 medžiagų alkoholis užėmė 5 vietą.