Atvykėliams, besidairantiems suvenyrų, teko laimė apsilankyti unikalioje meistrų ir amatininkų mugėje. Joje tautodailininkų darbai stulbino net visko mačiusius.
Juodosios keramikos gamintojai šilutiškiai Laima Stankutė ir jos vyras Remigijus Jucius džiaugėsi pakliuvę į šią šventę.
"Turime savo gerbėjų, žmonėms patinka mūsų darbai, nes visi jie skirtingi. Negaminame štampų. Užsieniečiai juos labai perka", – džiaugėsi L.Stankutė.
Į mugę iš Aukštaitijos atvykusio rokiškėno medžio drožėjo Nerijaus Janušausko gaminiai ypatingi tuo, kad kai kurie jų pagaminti iš medienos, ištrauktos iš ežero dugno.
"Mano kaip meistro vizitinė kortelė – štai tas krėslas, dengtas kailiu. Jo mediena – eglių šaknys, ištrauktos iš Miliūnų ežero (Rokiškio r.) dugno. Krėslas – ekspozicinis. Todėl įkainojau jį 1500 eurų. Tokią kainą užkėliau specialiai, kad niekas nenupirktų, nes yra norinčių krėslą įsigyti, bet tik ne taip brangiai. Tačiau, jei atsirastų koks užsispyrėlis, parduočiau", – šypsojosi meistras.
Mugėje akį traukė klumpes gaminantis Vytautas Šemelis iš Utenos, kuris, pasirodo, dar ir puikus pasakininkas. Meistras pasidžiaugė, kad klumpes perka ne tik šokėjai.
"Žmonės perka jas avėti. Ir tai labai džiugina. Juk malonu kaime, įsispyrus į klumpes, nušlepsėti į sodą obuolių pasirinkti ar vaistažolių prisiskinti. Beje, lietuviai ne visus darbus dirbdavo apsiavę klumpėmis. Jie niekada nemėšdavo mėšlo, neardavo žemės, nevažiuodavo į mišką kirsti medžių avėdami šiuo senoviniu apavu, nes – nepatogu", – pasakojo V.Šemelis.
Meistras sakė, kad klumpes avint kasdien, bet tausojant, jos susidėvi per vienus metus. Tačiau šis apavas veikiausiai greitai liks tik istorija, nes klumpadirbių mažėja ir juos galima pamatyti tik jomarkuose.
Naujausi komentarai