Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, numatoma statyti du molus, vienas iš jų bus su krantine. Pietinis molas bus skirtas pasivaikščiojimui ir jachtų bei mažųjų laivelių švartavimui, o šiaurinis molas bus iš riedulių.
„Šventoji turi didžiulį potencialą. Pastačius molus ir krantines, uostas galės priimti apie 400 įvairių jachtų ir laivelių. Baltijos jūra gausiai lankoma buriuotojų iš Suomijos, Danijos, Švedijos – tai bus nauja kryptis jiems pamatyti Lietuvą“, – BNS sakė meras.
„Kitas svarbus aspektas – kranto erozija. Paplūdimiai ties Palanga ir Karkle siaurėja, o pietinis 660 metrų molas sustabdys smėlio migraciją iš pietų į šiaurę. Tai padės papildyti paplūdimius Palangoje. Tai mokslininkų apskaičiuota“, – pridūrė jis.
Atliekant darbus numatoma gilinti akvatoriją, įplaukimo kanalo gylis sieks keturis metrus.
Kaip sakė meras, šiuo metu įplaukti į Šventosios uostą sudėtinga, nes be krantinių ir molų jūroje vyrauja vėjai, užnešamas smėlis.
Š. Vaitkaus teigimu, kadangi konkursas tarptautinis, jo procedūros ilgesnės nei įprastai, tačiau tikimasi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje pasirašyti sutartį su laimėtoju ir vasarą pradėti darbus. Juos užbaigti tikimasi iki 2027 metų pabaigos.
Savivaldybė statybų leidimą molams gavo praėjusiais metais.
Anot mero, statyboms 17 mln. eurų bus numatyta iš ES regioninių lėšų, šiaurinio molo statybai su Susisiekimo ministerija yra sutarta dėl dar 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų šiems metams, dalį projekto finansuos ir savivaldybė.
„Savivaldybė negali viena mokėti tokių sumų, bet per trejus–ketverius metus, kiek truks statybos, valstybė dar pridės. Tai valstybės nuosavybė. (...) Yra valstybės biudžetai ateinantiems metams. Tai nėra suma, kurios valstybė negalėtų surasti tokiai infrastruktūrai“, – sakė Š. Vaitkus.
Mero teigimu, statant molus kartu rengiamas ir didžiosios krantinės su renginių aikšte uoste projektas. Be to, planuojama statyti buriavimo mokyklą Šventosios uosto teritorijoje. Šiuo metu ji yra projektuojama.
„Šventosios uostas įgauna kitokį įvaizdį. Mes vadinamės jūrine valstybe, bet realiai infrastruktūros rekreacijai ir turizmui trūksta. Pavyzdžiui, gelbėjimo laivas dabar laikomas Klaipėdoje, įvykus nelaimei prie Būtingės terminalo, jam tektų plaukti ilgai. Uostas suteiks galimybę laikyti tokį laivą čia. Taip pat kalbėjome su kariškiais, kurie prireikus galėtų čia laikyti savo techniką“, – sakė Š. Vaitkus.
„Kitas planas – buriavimo mokyklos statyba. (...) Tai bus visos Lietuvos buriavimo mokykla, kur vaikai galės mokytis buriuoti atviroje jūroje. Šiandien vaikai vežami į Latviją ar Lenkiją, nes Klaipėdos uostas tam netinkamas dėl didelės laivybos“, – kalbėjo jis.
Meras sakė esantis tikras, kad suplanuoti projektai pritrauks daugiau investicijų ir į pačią Šventąją.
„Tai bus didžiulė investicija visai Lietuvai. Turime pritraukti suomius, švedus, danus, kad jie čia paliktų lėšas, pramogautų ir gyventų, o tam reikalinga infrastruktūra, kurios iki šiol trūko“, – tvirtino Š. Vaitkus.
„Gėda pasakyti, bet lietuviai, prisipirkę laivų, laiko juos Latvijos uostuose, nes neturime infrastruktūros. Turime išnaudoti savo, kaip jūrinės valstybės, potencialą“, – teigė jis.
Šventojoje savivaldybė jau yra įrengusi infrastruktūrą žvejams – pastatyti angarai, slipas, sutvarkytos prieigos, automobilių stovėjimo aikštelės.
Naujausi komentarai