Kaltės klausimo nesvarsto
– Apie ką kalbama tarptautinės sankcijos pripažinimo ir vykdymo bylose?
– Apie asmenų nusižengimus užsienyje. Tai gali būti ir lietuviai, ir asmenys, turintys leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl darbo mūsų šalyje gyvenantys žmonės. Dažniausiai tai yra ukrainiečiai, tadžikai, uzbekai. Žmogus, dirbantis Lietuvos įmonėje arba gyvenantis Lietuvoje, išvažiuoja į užsienį ir įvykdo ten kokią nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ir ten jiems paskiriama bauda. Jos paprastai išieškomos labai liberaliai – žmogui išsiunčiamas raštas apie paskirtą baudą ir suteikiamas terminas jai sumokėti, visą šį laiką laukiama. Jeigu per šį laiką asmuo baudos nesumoka, jam dar apie tai primenama. Jeigu žmogus baudos vis tiek nesumoka, ją paskyrusiosios valstybės pareigūnai netenka vilties ją išsiieškoti ir veikia pagal 2005 m. Europos Tarybos pamatinio sprendimo dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reglamentą. Šiuo dokumentu nustatyta tam tikra tvarka. Baudą paskyrusios valstybės pareigūnai rašo nustatytą visoms ES valstybėms bendros formos liudijimą, kad jie yra tokią baudą paskyrę, patys jos išieškoti negali ir siūlo tai padaryti mums. Jeigu užsienio valstybių piliečiai Lietuvoje įvykdo nusikaltimus ar nusižengimus, mūsų šalies policijos pareigūnai tokiu pat būdu kreipiasi į jų šalis.
– Kaip žmonės reaguoja į tokį procesą?
– Dažnai jie klaidingai mano, kad, gavę šaukimą į Lietuvos teismą, galės iš naujo aiškintis kaltės klausimą. Dažniausiai baudos būna paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, didžioji dalis jų – leistino greičio viršijimai, o jie paprastai fiksuojami automatiniu būdu, todėl žmonės bando teigti, kad ne jie vairavo. Tai nubausti asmenys bando įrodinėti ir Lietuvos teismuose. Bet čia jiems pateikiami paprasti klausimai: ar gavo kvietimą į užsienio valstybės teismą; jeigu gavo, ar reagavo į jį; ar gavo užsienio valstybės teismo sprendimą; jeigu jį gavo, ar apskundė. Jeigu žmogus bando išsisukinėti sakydamas, kad neatsimena, mūsų teismai užklausia baudą skyrusias valstybes ir gauna papildomą medžiagą apie tai, kaip vyko procesas. Lietuvos teismas gali nepripažinti paskirtos bausmės tik tokiu atveju, jeigu žmogus nebuvo informuotas apie skirtą jam baudą, o procesas vyko jam nežinant ir jo neieškant. Mūsų žmonių garbei reikia pasakyti, kad 80 proc. jų į šiuos klausimus atsako sąžiningai.
Nauda – tik Lietuvai
– Kuriose šalyse mūsiškiai nusižengia dažniausiai?
– Mūsų teismuose daugiausia nagrinėjama Latvijos tarptautinių sankcijų. Antri – olandai, gaunama vokiečių bei austrų sankcijų. Faktiškai jokios kitos valstybės į Lietuvą dėl paskirtų baudų išieškojimo nesikreipia, nors minėtas pamatinis sprendimas galioja visoje ES. Išskirtina, kad artimiausi kaimynai lenkai į mūsų valstybę dėl baudų išieškojimo nesikreipia, nesivargina to daryti ir estai ar skandinavų šalys.
– O kokios priežastys tai lemia?
– Kadangi siunčiančioji valstybė iš tokių sankcijų jokios naudos negauna, galbūt pragmatiškai sprendžia nė nevargti. Jos į savo juoduosius sąrašus įsirašo automobilio valstybinius numerius ir kitą kartą sustabdę gali pareikalauti sumokėti baudas už visus nusižengimus. Skirtingose šalyse – skirtingos ir tvarkos. Pavyzdžiui, olandai baudžia transporto priemonės savininką ir nesiaiškina, ar vairavo būtent jis. O savininkas gali ieškoti, kas jam padarė žalą, ir bylinėtis su tuo asmeniu. Kiekviena valstybė ES teisės aktus taiko savo nuožiūra. Europinių teisės aktų yra daug, galbūt kai kurių visu 100 proc. netaiko ir Lietuva. Užsienio valstybei jokios naudos iš tokios tarptautinės sankcijos įvykdymo nėra. Jos net turi papildomą rūpestį surašyti tuos dokumentus, išsiųsti mūsų institucijoms, jeigu mes kažko prašysime, atsiųsti papildomus duomenis. Panašu, kad to imamasi tik dėl bendro europinio teisinio gėrio, kad už nusižengimą kur nors būtų paskirta bauda.
– Kuri šalis gauna sumokėtą baudą?
– Jeigu žmogus laiku sumoka jam paskirtą užsienyje baudą, tie pinigai patenka į tos šalies biudžetą, o Lietuva apie tą baudą nieko nesužino. Jeigu asmuo, gavęs iš mūsų teismo pranešimą, kad yra atsiųstas nagrinėti toks teikimas ir posėdis įvyks nurodytą dieną, sumoka paskirtąją baudą ir atsiunčia patvirtinimą, kad ją jau sumokėjo, šiuos pinigus taip pat gauna užsienio valstybė. Užsienio valstybei iki teismo proceso pradžios Lietuvoje sumoka apie 20–25 proc. nubaustų asmenų. Tokiais atvejais rašytiniu procesu pripažįstama, kad sprendimas bausti žmogų jau įvykdytas.
– Ar yra atvejų, kai svetur skirta bauda tenka Lietuvos valstybei?
– Jeigu Lietuvoje priimamas teismo sprendimas dėl paskirtosios užsienyje baudos, bausmė pripažįstama ir vykdoma Lietuvos Respublikoje pagal mūsų įstatymus, o pinigai lieka Lietuvoje. Taip atsitinka dauguma atvejų, nes paprastai žmonės taip greitai nesureaguoja ir nespėja sumokėti baudos ją skyrusiai valstybei. Per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos asmuo privalo sumokėti šią baudą. Bet jeigu bylos vykdymą tenka perduoti antstoliui, prisideda dar ir vykdymo išlaidos, kurios gali būti net didesnės už pačią baudą.
– Kokio dydžio baudos dažniausiai išieškomos tokiuose procesuose?
– Viskas priklauso nuo baudą skyrusios valstybės. Olandai ir austrai baudžia griežčiau nei latviai. Mažesnės baudos nei 80 eurų nesu mačiusi, dažnai minima 160 eurų bauda, olandai neretai reikalauja sumokėti 240 eurų baudą. Pas olandus, austrus ir vokiečius bauda didėja, jei ji iškart nesumokama. Bet jeigu po visų raginimų pažeidėjas baudos nesumoka ir valstybės institucijos ryžtasi siųsti bylą mums, reikalaujama mažiausios sumos. Latvių baudos nedidėja, kiek paskirta, tiek ir reikalaujama sumokėti.
Olandai baudžia transporto priemonės savininką ir nesiaiškina, ar vairavo būtent jis.
Ieško laikinai dirbusiųjų
– Kurie vairuotojai dažniau nusižengia užsienyje – vairuojantys sunkiąsias transporto priemones profesionalai ar keliautojai lengvaisiais automobiliais?
– Turbūt abeji. Tiesiog vilkikų vairuotojais dažnai dirba ne mūsų šalies piliečiai, o atvykėliai, kurie čia gyveno trumpą laiką. Ilgokai užtrunka, kol teismai nustato, ar šie asmenys tebegyvena ir dar dirba mūsų šalyje. Saugant asmens duomenis, dabar neberašomi asmens kodai, o kai kurių valstybių piliečiai jų gal ir neturi, todėl rašomos tik gimimo datos. Turime išnaudoti galimybę pamatyti labai daug viešųjų registrų, kad nustatytume to žmogaus gyvenamąją ir darbo vietą. Įsivaizduokime, kad uzbekas, dirbdamas mūsų logistikos įmonėje, padarė nusižengimą Olandijoje. Mes turime nustatyti, ar jis tebedirba šioje įmonėje ir gyvena Lietuvoje ir galime pripažinti sprendimą skirti baudą, vykdytiną Lietuvoje. Jeigu nustatome, kad jo čia nebėra, tai tampa pagrindu nepripažinti sprendimo, nes nebus kaip jį įvykdyti.
– Kurią dalį užsienyje nusižengusių asmenų sudaro pas mus laikinai gyvenantys kitų šalių piliečiai?
– Tokių asmenų gali būti apie 15 proc.
– Ar iš šių bylų galima daryti išvadą, kad mūsų vairuotojai užsienyje nepaiso taisyklių?
– Aš taip nesakyčiau. Kas daug vairuoja, tam visur pasitaiko tokių klaidų. Ir užsieniečiai Lietuvoje nusižengia Kelių eismo taisyklėms.
– Ar tarptautinių sankcijų bylos smarkiai apkrauna teismus?
– Tai nėra sudėtingas procesas, yra nusistovėję sprendimų trafaretai. Retas atvejis, kai tenka sugaišti daugiau nei 15 minučių ar skirti antrą posėdį. Tarptautinių sankcijų bylos gali sudaryti apie 20 ar net 25 proc. visų mūsų nagrinėjamų bylų. Kol kas jų nedaugėja, tokias bylas pradėjome gauti pandemijos metu. Šios bylos – aiškios ir paprastos, nes neina kalba apie žmonių sveikatą, apie asmenybių dalykus. Ten, kur kalbama apie pamatuotus dalykus ir vertinama pinigais, procesas būna paprastas. Nebent paties žmogaus asmenybė būtų labai audringa, kai gavęs galimybę ateiti į teismą jis norėtų išsiaiškinti ir pasakyti, ką galvoja apie visus. Tik mes neplečiame proceso, riboja bylų grafikas, po 15 minučių laukia kita byla.
– Gal pamenate įdomesnių atvejų?
– Vienas praeityje žymus krepšininkas, baigęs savo sportinę karjerą, įkūrė automobilių nuomos įmonę, bet sutartyse nebuvo įrašęs eilučių apie kliento atsakomybę. Jo įmonės automobilius išsinuomoję asmenys pažeisdavo taisykles, o atsakomybė tekdavo įmonės savininkui. Juk automatinėmis priemonėmis nustatant pažeidimą baudžianti institucija neturi galimybės nustatyti, kas vairavo automobilį, todėl baudžiamas jo savininkas. Žmogus geranoriškai reagavo į situaciją ir viską išsiaiškino.
Naujausi komentarai