Du šimtai kilogramų. Tokį svorį 35-erių Rūta vadina savo gyvenimo didžiausia našta. Tačiau vien noro atsikratyti antsvorio moteriai nebeužtenka, jauna mama suvokia, kad svoris ją nuves į kapus.

Izoliacija vedė iš proto

„Aš pati suprantu, kad jei ir toliau nieko nekeisiu, man liks gyventi kokie penkeri metai. Tas, kas nebuvo tokioje situacijoje, sunkiai supras. Man tik gaila abiejų savo dukrų, kuriomis nebus kam pasirūpinti“, – kalbėjo dviejų mergaičių mama Rūta (tikrasis vardas ir pavardė neskelbiami remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis).

Menkiausias judesys tokio svorio žmogui kainuoja be galo daug jėgų. Kelionė į parduotuvę ar gydymo įstaigą virsta tikru iššūkiu.

„Aš niekur nebeišeinu. Ilgą laiką teko nuomotis butą. Pastarąjį kartą buvome apsigyvenę aštuntajame aukšte. Tikrąja to žodžio prasme buvau įkalinta. Niekur neišeidavau. Taip sunku buvo, kad jau galvojau iššoksiu iš to aštunto aukšto pro langą“, – pasakojo moteris.

Pragyvenimui – 800 litų

Dvi dukras moteris augina viena. Bendros šeimos pajamos per mėnesį sudaro 800 litų.

„Sumokėjus buto nuomą, kartais likdavo pusantro ar du šimtai litų mėnesiui. Versdavomės kaip išmanydamos. Valgėme bet ką, vaikai taikėsi prie visko“, – kalbėjo moteris.

Negalią turinti Rūta anksčiau dirbo pardavėja-kasininke, yra baigusi darbo kompiuteriu kursus.

„Aš juk anksčiau tokia nebuvau. Situacija ypač pablogėjo po antrosios mergaitės gimimo. Pirmąją važiavau gimdyti sverdama 110 kilogramų, o su antrąja jau svėriau 133 kg“, – neslėpė klaipėdietė.

Antrąją dukrą moteris pagimdė 2001 metais. Nuo tada Rūtos svoris vis augo ir augo.

„Prieš 6,5 metų man buvo nustatytas neįgalumas. Atsirado astma, kraujotakos sutrikimai, dėl svorio kenčiu stuburo skausmus. Staiga gali sutrikti koordinacija ir ima svaigti galva“, – pasakojo moteris.

Tukina bulvės ir makaronai

Rūta mėgino dietomis sumažinti kūno apimtis.

„Valgiau tik daržoves, atsisakiau bulvių ir makaronų. Per mėnesį pavyko 8 kilogramus numesti. Bet dietoms reikia pinigų. O jų mes neturime“, – skundėsi moteris.

Šeimos biudžetas leidžia rinktis tik pačius pigiausius maisto produktus.

„Bulvės ir makaronai, kruopos, pigiausios daržovės, retkarčiais mėsa – štai ir visas mūsų racionas. Mergaitės pietus valgo mokykloje, o vakarienei gaminamės iš to, ką turime“, – kalbėjo dviejų dukrų mama.

Badauti moteris negali, nes po kurio laiko dėl aukšto kraujo spaudimo ima svaigti galva, apima alpulys.

„Mano skrandis yra nesveikas, o ir stemplės išvaržą turiu, tad badu nepakankinsi, reikia kažką suvalgyti. Kad nors turėčiau į ką atsiremti, bet mama jau senokai mirusi, miręs ir brolis. Daugiau ir nėra giminaičių, kurie pagelbėtų“, – guodėsi klaipėdietė.

Rūta prisipažįsta, kad po pirmos dukros gimimo ji dar buvo šiek tiek numetusi svorio, tačiau antras nėštumas galutinai įkalino ją antsvorio gniaužtuose.

Operacija – tik svajonėse

Klaipėdietė mėgino aiškintis, ar nėra galimybių atlikti skrandžio mažinimo operaciją.

„Tik skrandžio žiedą valstybė kompensuoja. O visas gydymas ir pati operacija kainuos didelius pinigus. Valgyti neturime iš ko, o čia tikina, kad operacija kainuoja apie 13 tūkst. litų“, – apgailestavo Rūta.

Ji aiškino, jog nevalgo itin daug.

„Juk būna, kad visą dieną nevalgau, tik pavakarieniaujame su dukrom. Aš nevalgau dešimties cepelinų, na, du ar tris galiu tik suvalgyti. Tačiau pati jaučiu, kad jei toliau bus toks svoris, vieną dieną man sustos širdis. Visokios mintys aplanko“, – prisipažino Rūta.

Šeimos gydytoja klaipėdietę skatina kreiptis į labdaringus fondus ar prašyti televizijos pagalbos.

„Aš nenoriu viešumo, žinau, kokios baisios patyčios persekioja paauglius. Mano mergaitės gėdijasi tokios mamos. Nenoriu jų dar labiau skaudinti, prašydama pagalbos per televiziją“, – tvirtino klaipėdietė.

Skalpelis – paskutinė išeitis

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pilvo endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Kaselis tikino, kad didelį antsvorį turintis ligonis chirurgą turėtų aplankyti paskutinėje eilėje.

„Pirmas kelias tokiam žmogui – pas psichologą. Ir tai turi būti rimtas specialistas, o ne kaimynė ar lieknėjimo tabletės, pirktos turguje. Tada žmogus turi belstis pas dietologą, po to – pas endokrinologą“, – kalbėjo žinomas chirurgas.

Tik tuomet, jei nepadeda šie specialistai, žmogus gali kreiptis dėl skrandžio mažinimo operacijos.

„Jei žmogus šia tvarka neįveiks užsibrėžto kelio, niekas kitas operacijos Lietuvoje jam neturėtų atlikti“, – tikino medikas.

Formaliai ligonių kasos esą kompensuoja skrandžio mažinimo operacijas, tačiau suma tokia juokingai maža, kad jos neužtenka net skrandžio žiedui įsigyti.

„Nors užsienyje jau seniai įrodyta, kad laiku suteikus pagalbą tokiems žmonėms sutaupoma ateityje, kai jiems prireiks daugybės vaistų, specialistų konsultacijų“, – teigė chirurgas.

N.Kaselis pastebėjo, jog daugybė ligonių net ir po skrandžio mažinimo operacijų neišsprendė psichologinių problemų ir su liga nesusitvarkė.

„Atsitinka taip, kad vėl puolama valgyti, net ir esant mažam skrandžiui. Bet jei paaiškėtų, jog žmogus adekvačiai vertina situaciją, endokrinologas ligų nemato, skrandį galima sumažinti. Esame padėję tikrai aklavietėje atsidūrusiems žmonėms“, – tikino N.Kaselis.

Liga, vedanti į kitas ligas

Palangos psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologas-psichoterapeutas Evaldas Simutis tikino, kad nutukimą reikėtų vertinti kaip ligą.

„Besaikis valgymas yra priklausomybė. Tai yra labai sudėtingas sutrikimas, nes valgymu žmonės bando patenkinti emocinius poreikius, nusiraminti arba taip mėgina išspręsti vidinius kompleksus“, – aiškino psichologas.

Esą tokį sutrikimą turintys žmonės taip elgiasi nesąmoningai ir juos dažniausiai kankina nesaugumo jausmas.

„Žmogus bando kontroliuoti emocinę būseną valgymu. Tačiau pati problema lieka neišspręsta. O liga veda į kitas ligas. Augant svoriui atsiranda vidaus organų ligos, kenčia sąnariai ir žmogus virsta absoliučiu ligoniu, belieka mirti“, – kalbėjo specialistas.

E.Simutis iš dalies sutiko su tuo, kad skrandžio mažinimo operacija galėtų pagelbėti tokioje situacijoje.

„Iš vienos pusės, žmogus, numetęs svorio, imtų jaustis geriau, sustiprėtų jo savigarba, pasitikėjimas. Jis bent nebijotų išeiti į gatvę“, – nuomonę dėstė psichologas-psichoterapeutas.

Tačiau be rimtos psichoterapeuto pagalbos, pasak E.Simučio, tik chirurgo peiliu problema nebus išsispręsta.

„Žmogus viduje jaučia nežmonišką tuštumą ir jam ją reikia kažkuo užpildyti. Vieni valgo, kiti geria, treti – vartoja vaistus ar narkotikus. Žmogus, kuris nesijaučia gražus, svarbus, reikšmingas, profesionalus ar reikalingas, jaučia klaikią tuštumą ir skausmą. Jo viduje žiojėja tik didžiulė skylė, į kurią metama bet kas“, – kalbėjo E.Simutis.

Bėda kaip vėžys

Tokio pobūdžio ligas E.Simutis vadina mirtinomis.

„Anoreksija veda į mirtį, nes žmogus tiesiog nevalgo, o persivalgymas kenkia kitiems organams, kurių sutrikimas gali privesti prie mirties“, – pastebėjo medikas.

Besaikis valgymas ligonį veikia kaip anestezija, taip stimuliuojamas malonumo pojūtis.

„Bėda ta, kad nuo to kenčia daugybė žmonių. Priklausomybių problema yra labai aštri, o asmenybiškai – labai gili“, – pastebėjo E.Simutis.

Psichologas-psichoterapeutas prisipažino, kad lengviau gydyti depresija sergantį žmogų, nei turintį tokią priklausomybę.

„Sergantis depresija turi daugiau vidinių resursų ir moka naudotis jais. Kalbant apie priklausomas asmenybes, net penkerių metų darbas grupiniuose užsiėmimuose kažin ar padės įveikti ligą“, – pripažino E.Simutis.

Specialistas tikino, kad persivalgydamas arba nuolat užkandžiaudamas žmogus gali ne tik save raminti, tačiau net ir bausti, naikinti.

„Tai ne ką mažesnė bėda kaip vėžys“, – aiškino E.Simutis.

O toks gydymas nekompensuojamas ligonių kasų.

„Aplinka juk mus skatina vartoti, pirkti, valgyti, tarsi žmogus tada bus laimingesnis. Bet juk milžiniško emocinio alkio niekas negali užpildyti“, – pastebėjo E.Simutis.

Valgymo sutrikimą specialistas vadina socialine problema.

„Tai labai brangus ir ilgas gydymo procesas, juokais tariant, pigiau atlikti lyties keitimo operaciją, nei išgydyti priklausomybę turintį žmogų. Be psichiatrų pagalbos tokie žmonės neišsivers. Šioje srityje šalis yra aklavietėje", – pastebėjo specialistas.