Dėl nuobaudos – į teismą

Klaipėdos ir Vilniaus savivaldybės buvo vienintelės šalyje pasitvirtinusios tvarką, pagal kurią nelegaliai šalia konteinerių sukrautų atliekų išgabenimu turi pasirūpinti daugiabučius namus administruojančios įmonės arba bendrijos.

Tačiau kyla klausimas – kodėl už svetimas šiukšles turi mokėti niekuo dėti gyventojai?

Į kuriozinę situaciją pateko vieno daugiabučio bendrijos pirmininkė, sulaukusi administracinės bylos už tai, kad kažkas šalia atliekų konteinerio sukrovė didžiausią kalną atliekų.

"Esu bendrijos "Jūratė" pirmininkė. Mums priskirta atliekų konteinerių teritorijos priežiūra, nors patys konteineriai stovi kito namo administratoriaus teritorijoje. Bet tai kitas klausimas. O štai bylinėtis teks dėl to, kad prie konteinerių kažkas nuolat palieka baldų, durų, kitų didelių atliekų. Mes pamatėme kas baldus tempia į mūsų kiemą", – pasakojo Giedrė Zakarackaitė-Gudaitienė.

Bendrijos pirmininkė apie tai pranešė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Darbuotojai atvažiavo, apžiūrėjo teritoriją, tačiau, nors ir turėdami informacijos apie tai, kas nelegaliai šiukšlina, teršėjo nenustatė.

"Gretimą namą jie patikrino, bet nieko nerado. O štai mūsų bendrija, kaip atsakinga už konteinerių priežiūrą, gavo reikalavimą užtikrinti švarą. Kaip taip galima? Aš paskundžiau, o nurodymą sutvarkyti gavau aš pati, būdama pranešėja. Dar tris tokius nurodymus man siuntė", – pasakojo bendrijos pirmininkė.

Žadu bylinėtis iš principo. Taip, bus išlaidos advokatui. Bet taip juk neturi būti, negalima nubausti niekuo dėtų žmonių.

Moteris nusprendė nesitaikstyti ir ketina bylinėtis dėl nuobaudos.

"Buvo skirtas įspėjimas. Tai ačiū Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, kuris atsiuntė specialų automobilį ir šiukšles išvežė. Juk čia reikia krano, sunkvežimio, būrio vyrų. Aš vis dėlto parašiau skundą teismui. Žadu bylinėtis iš principo. Taip, bus išlaidos advokatui. Bet taip juk neturi būti, negalima nubausti niekuo dėtų žmonių. Pilietiškam neapsimoka būti. Jei praneši apie nusižengimą, dar ir nubaus tave", – piktinosi G.Zakarackaitė-Gudaitienė.

Po teismo nutarties – ginčai

Ši situacija byloja, kad tokių teisminių ginčų uostamiestyje gali atsirasti ne vienas.

Klausimų dėl mieste galiojančių tvarkų kilo ir Klaipėdos tarybos narei Linai Skrupskelienei.

"Bendrijos pirmininkė ne tik kad išaiškino kaltininką, bet ir apie tai pranešė. Tačiau viskas veltui. Bendrijai vis tiek buvo skirta nuobauda. Tad kyla klausimas dėl sąvokos – teršėjas moka. Ar tikrai taip yra? Panašu, kad moka su tuo nieko bendra neturintys gyventojai", – pastebėjo L.Skrupskelienė.

Klausimai: po tarybos narės L.Skrupskelienės iškelto klausimo, ar uostamiestyje galiojanti tvarka neprieštarauja įstatymams, nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri ir turės aiškintis situaciją. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarybos narė viename miesto tarybos komitetų posėdžių kėlė klausimą dėl šios situacijos, primindama, jog neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Vilniuje galiojanti tvarka, kuri labai panaši į uostamiestyje priimtas tvarkas, prieštarauja įstatymams.

Į teismų maratoną su Vilniaus savivaldybe įsivėlė Vyriausybės atstovų įstaiga.

Paprastai tariant, teismas konstatavo, kad tokiu atveju, kai neįmanoma nustatyti, kas yra teršėjas, už nelegaliai paliktų atliekų sutvarkymą turi atsakyti savivaldybė, o ne gyventojai, bendrijos ar namų administratoriai.

"Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra visiškai tapatu mūsų savivaldybės atvejui. Sostinėje buvo įvesta tam tikra rinkliava. Jei pas mus būtų tokia pati situacija, reikėtų tvarkas keisti ir pas mus. Bet šiuo atveju dar galima diskutuoti, ar mes turime imtis aktyvių veiksmų. Šiuo metu mes neturime Vyriausybės atstovo institucijos reikalavimo keisti švaros taisykles", – dėl kilusio ginčo nuomonę išsakė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Pasak teisininko, komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės yra priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų pagrindu.

"Miesto švaros ir tvarkymo taisyklės priimtos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu. O tos taisyklėse esančios nuostatos, kurios liečia konteinerių aikštelių priežiūrą, atsirado ne šiaip. Priminsiu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nagrinėjo Vyriausybės atstovų institucijos ir Kauno savivaldybės ginčą, yra pasakęs, kad savivaldybės gali daugiabučiams namams priskirti ne tik faktiškai naudojamą teritoriją, bet ir kitą teritoriją, jei namui nėra suformuotas sklypas. Po šių teismų išaiškinimų faktiškai naudojamos teritorijos buvo išplėstos ir į jas buvo įtrauktos komunalinių atliekų konteinerių aikštelės", – paaiškino A.Kačalinas.

Nori darbo grupės

Į tai L.Skrupskelienė replikavo primindama, kad teritorijų yra įvairių, kartais konteineriai stovi kone prie važiuojamosios kelio dalies.

"Aš pati gyvenau tokiame name, kur konteineriai stovėjo prie gatvės. Kas norėjo, tas į juos krovė viską, šalia konteinerių mašinomis buvo suvežamos šiukšlės ir paliekamos. Tačiau, jei vadovausimės tokia logika, daugiabučiams namams dar priskirs pareigą užtikrinti švarą autobusų stotelėse, jeigu šios yra netoli namų? Tai juk prieštarauja logikai", – pastebėjo tarybos narė.

Po ginčų Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete  politikai pritarė siūlymui, kad būtų suformuota darbo grupė, ir savivaldybės administracija kartu su sudaryta darbo grupe išnagrinėtų šį klausimą iš esmės. Jei paaiškėtų prieštaros su įstatymais, derėtų mieste galiojančias tvarkas keisti.

Žingsniai: pačiame miesto centre, Tomo gatvėje, tokią šiukšlių krūvą kažkas sugriovė per kelias naktis. Taip ir nenustačius kaltininko, šiukšles iš senamiesčio reikėjo išvežti KRATC darbininkams. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Samdo tvarkytojus

Kol kas neaišku, ar tokia darbo grupė jau sudaryta ir ar ėmėsi klausimo nagrinėjimo.

"O situacija nėra paprasta. Aš pati dar neradau atsakymo, kaip derėtų ją išspręsti. Nemažai požeminių konteinerių yra vadinamosiose pilkosiose zonose. Tokios teritorijos niekam nepriskirtos. Tačiau išeina taip, kad tris metrus aplink konteinerius, kurie realiai yra miesto teritorija, turi prižiūrėti bendrijos arba administratoriai. Bendrijos pasamdo įmonę, kuri prižiūri konteinerių aikštelę", – tikino L.Skrupskelienė.

Pavyzdį, kaip tvarkosi vieno kiemo daugiabučiai, pateikė kitos bendrijos pirmininkė, Luizės kvartalo seniūnaitė Rūta Pocienė.

"Aplink vienus konteinerius yra kelių bendrijų ir kitų namų administratorių namai. Per metus kas ketvirtį prievolė tvarkyti aplinką perleidžiama vis kitai bendrijai ar administratoriui. Kiekvienas jų turi pasisamdyti įmonę, kad būtų prižiūrima tvarka. Už tokią paslaugą turi sumokėti žmonės", – atkreipė dėmesį R.Pocienė.

R.Pocienė įsitikinusi, kad visų stambiųjų atliekų, kurios prie konteinerių sukraunamos naktimis, savininkų neįmanoma nustatyti.

"Tai yra akivaizdu. O kodėl kalti turi likti mokesčius mokantys gyventojai? Tegul savivaldybė pastato vaizdo kameras. Tegul nustato tuos, kurie pažeidinėja tvarką. Kiek tokių kamerų yra? Kiek aš žinau, tai nė vienos", – tarstelėjo R.Pocienė.

Kameras išdaužė tyliai

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė taip pat atsiduso išgirdusi klausimą apie vaizdo kameras.

"Man atrodo, kad nė vienos nėra. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prieš kelerius metus buvo kelias kameras pastatę. Bet vieną po kitos kažkas jas sunaikino. Rado nudaužtas. Bet, kiek aš žinau, patys žmonės aktyviai stebi, patys filmuoja, fotografuoja ir siunčia medžiagą Viešosios tvarkos skyriui", – patikino R.Jievaitienė.

Ji akcentavo, kad gruodį Atliekų tvarkymo taisyklės buvo pakeistos.

Papildomai gyventojams suteiktos galimybės nemokamai atsikratyti didžiosiomis atliekomis. Tikimės, kad dėl to sumažės tokių atliekų mėtymas bet kur.

"Papildomai gyventojams suteiktos galimybės nemokamai atsikratyti didžiosiomis atliekomis. Tikimės, kad dėl to sumažės tokių atliekų mėtymas bet kur. Vienam namui per metus leidžiama nemokamai užsisakyti konteinerį didžiagabaritinėms atliekoms. Jei žmonės nenori tokio konteinerio, gali išsikviesti atliekų vežėją", – aiškino R.Jievaitienė.

Nemokamai bendrijos ar namų administratoriai, kaip ir patys gyventojai, gali tokias atliekas nuvežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

"Tokiomis atliekoms galima atsikratyti rudenį ir pavasarį, kai organizuojami atliekų vežėjų automobilių maršrutai tokioms situacijoms spręsti. Nustatytu laiku į 100 miesto taškų atvyksta speciali šiukšliavežė, kur galima išmesti stalą, kėdę ar kitą baldą. Tokie reisai organizuojami savaitgaliais, kad žmonėms būtų patogu. Savivaldybės tinklalapyje yra informacija, kur ir kada vežėjas bus. Mašina viename taške stovi 15–30 minučių", – tikino R.Jievaitienė.

Tokius reisus atliekų vežėjas vykdo beveik du mėnesius, kol apvažiuoja šimtą nurodytų taškų.

Mieste prie atliekų konteinerių aikštelių pastatyta 200 stendų, kuriuose išdėstytos tvarkos, kur ir kaip žmonės turi atsikratyti atliekomis.

"Visi įrankiai yra. O trūksta tik sąmoningumo. Jei žmogus perka naują baldą, už jo atvežimą sumoka. O už senos lovos išvežimą jau niekas nenori sumokėti. Tempia naktį prie konteinerio, nes taip pigiau, tai nieko nekainuos", – pastebėjo R.Jievaitienė.

Vaizdelis: S.Šimkaus gatvės daugiabučių vidiniame kieme esantys konteineriai ne kartą jau buvo apaugę baldų, lentų ir kitų šiukšlių kalnais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sprendžia rebusą

Galutinius taškus ginče, kas turi mokėti už svetimas šiukšles, turėtų sudėlioti Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš.

"Savivaldybė Atliekų tvarkymo taisyklių punktą, kuriame buvo prievolė tvarką ir švarą prižiūrėti bendrijoms arba namą prižiūrinčioms įmonėms, jau pakeitė. Tačiau liko klausimas dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Mes šiuo metu ir turime išsiaiškinti, ar jose yra formuluočių, dėl kurių tiesiogines pasekmes gali jausti gyventojai, kalbant apie bešeimininkes atliekas", – situaciją komentavo D.Kerekeš.

Daiva Kerekeš: kas yra švara ir tvarka teisės aktuose nėra apibrėžta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartis akcentuoja, kad gyventojams neturi būti primetama prievolė tvarkyti svetimas atliekas.

"Kas yra švara ir tvarka, teisės aktuose nėra apibrėžta", – juokavo D.Kerekeš.

Savivaldybės pačios tvirtina savo teritorijų švaros ir tvarkos taisykles.

"O kas ta švara turi rūpintis, joks įstatymas nereglamentuoja. Tokio teisės akto nėra. Taisyklėse taip pat pasakyta tik tiek, kad švara ir tvarka turi būti. Nuostatos, kas turi tuo rūpintis, nėra, bet yra kiti punktai, kurie kalba apie konteinerių aikštelių priežiūrą. Štai ir aiškinamės, ar reikia švaros ir tvarkos taisykles koreguoti. Ar iš šių taisyklių kyla prievolė atliekų turėtojams, tai yra gyventojams, tvarkyti neteisėtai paliktas atliekas savo sąskaita, ar ne. Aš viliuosi, kad tokia analize užsiims ir savivaldybės sudaryta darbo grupė. Klausimas nėra lengvas ir paprastas. Gal net teks prašyti Aplinkos ministerijos pagalbos išaiškinant teisės aktus", – teigė D.Kerekeš.

„Tvari Lietuva“ – tai didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Inciatyvos autorius – naujienų portalas DELFI.

Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt