Rugsėjį būta kalbų apie tarakonus Naikupės g., Žalgirio g. daugiabučiuose.

Tąkart žmonės diskutavo apie įvairias priemones – tarakonų motinėlių naikinimą ar boro rūgšties su kiaušinio tryniu padėjimą tarakonų pamėgtose vietose.

Treti siūlė daugiabutį dezinfekuoti, ketvirti tikino, esą tarnybos jau buvo atvykusios, tad dalyje butų tarakonų nebeliko.

Šią savaitę gyventojas uždavė klausimą Minijos g. gyvenantiems kaimynams.

„Ar yra gyvenančių Minijos g. 130A? Ar sulaukėte naujų gyventojų – tarakonų?“ – teiravosi anonimas.

Klaipėdiečiai pasakojo, esą būta kaimynų, kurie nuodijo savo butuose vis atsirandančius tarakonus, jų ypač buvo padaugėję vasaros pradžioje.

„Man jie visai netrukdo, vis linksmiau ne vienam gyventi. Ypač smagu po nakties virtuvėje pamatyti, pasisveikinti ir eiti daryti savo reikalus“, – ironizavo klaipėdietis.

„Kovojame su jais nuo tada, kai išpurškė rūsį nuo tarakonų, prieš tai niekada nebuvo. Kur randame jų kelią, ten „užsandariname“, didžiųjų kaip ir nebesimato, bet maži dar lenda kažkur pro kanalizaciją“, – tikino kitas gyventojas.

Svarstoma kreiptis į namo bendrijos pirmininką arba bendriją dėl kenkėjų naikinimo tarnybos samdymo. Šie esą naikintų tarakonus pradėdami nuo rūsio, laiptinių ir pamažu keliautų į kiekvieną butą.

Tačiau ar visi kaimynai įsileistų nepažįstamuosius į butus – nežinia.

Lietuvos kenkėjų kontrolės bendrovės „Pelias“ direktorius Darius Čepulis yra pasakojęs, kad ne visi žmonės įsileidžia kenkėjų naikintojus, dažniausiai duris prieš nosį užveria tie, kurių butuose – parazitų židiniai.

„Misija yra beveik neįmanoma, kad visos daugiabučių laiptinės įsileistų. Per mūsų 20 metų istoriją ant pirštų galiu suskaičiuoti, kiek kartų visa laiptinė įsileido. Už tuos žmones, pas kuriuos daugiausia tarakonų, sumokėjo bendrija arba susimetė kaimynai, bet aniems ir taip buvo gerai. Tad turi būti sisteminis požiūris, visi turi nuspręsti, ką darys, ir prisiprašyti geruoju, kad įsileistų tie žmonės, kurie parazitų turi daugiausiai“, – situaciją apibūdino D. Čepulis.