"Nurodymas mažinti biudžetą anksčiau buvo šokas, o dabar mus jau ištiko insultas", – taip savivaldybės Finansų skyriaus vadovė įvertino prievolę miesto piniginėje sutaupyti 15 mln. litų.

Nuspręsti reikia greitai

Savivaldybės specialistai ir miesto politikai šiųmetį Klaipėdos biudžetą turi peržiūrėti jau antrą kartą.

"Pirmuosius skaičius, pagal kuriuos turėjo sudaryti Klaipėdos biudžetą, buvo nuleidusi dar Gedimino Kirkilo Vyriausybė. Tačiau po to atėjo Andrius Kubilius, kuris nurodė, kad biudžetą reikia sumažinti 20 mln. litų. Dabar vėl nurodymas – sutaupyti 15 mln. litų", – tvirtino savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė.

Taupyti reikia todėl, kad Vyriausybė atims būtent 15 mln. litų, surinktų kaip gyventojų pajamų mokesčius, kurie turėjo patekti į uostamiesčio piniginę. Šiuos pinigus buvo numatyta skirti savarankiškoms savivaldybės funkcijoms, pavyzdžiui, ikimokykliniam vaikų ugdymui, užtikrinti viešąją tvarką, valyti daugiabučių namų kiemus.

Specialiai sudaryta darbo grupė iš savivaldybės vadovų, finansininkų ir miesto tarybos narių jau dviejuose posėdžiuose ieškojo galimybių veržtis diržus. Kitas posėdis – rytoj.

"Darbo grupė savo sprendimą, kaip sutaupyti 15 mln. litų, turi pateikti dar šį mėnesį, nes birželio pabaigoje naują biudžeto variantą turi patvirtinti miesto taryba. Pagal jį ir gyvensime, nors, manau, kad po kurio laiko jį vėl teks peržiūrėti ir ieškoti, kokių dar išlaidų atsisakyti", – neslėpė A.Špučienė.

Krapšto pakaušius

Miesto meras Rimantas Taraškevičius, vadovaujantis tai darbo grupei, tikino, kad paprasti klaipėdiečiai dėl taupymo nenukentės. "Reikia labai pakrapštyti pakaušius, ieškoti kokių investicijų atsisakyti, kad nenukentėtų miestiečių gyvenimo kokybė", – tikino uostamiesčio vadovas.

Darbo grupės nariai preliminariai ir sutaria, jog reikia kuo skubiau ir kuo labiau mažinti vartojimą – įvairiausių detaliųjų planų, techninių projektų, galimybių studijų rengimą. Taip pat svarstoma ir tai, kad iš biudžeto reikėtų išbraukti šiemet numatytus pinigus mokyklų, biudžetinių įstaigų remontui ar turto įsigijimui.

Taupymo galimybių ieškanti darbo grupė taip pat peržiūri įvairius įgyvendinamus projektus, kad kai kuriuos galėtų stabdyti.

"Mes tikrai turime prisirengę krūvą planų ar biudžete numatę pinigų sukurti tokius dokumentus. Pavyzdžiui, buvo numatyta šiemet skirti 400 tūkst. litų parengti Smiltynės detalųjį planą, dar 200 tūkst. litų ketinome sumokėti už miesto vidinį miškotvarkos planą. Kam jų reikia? Manau, kad metus ar dvejus tokie dokumentai tikrai gali palaukti. Tikslingiausia dabar rengti detaliuosius planus, kad jais žemės sklypai būtų priskirti daugiabučiams namams ir jų gyventojai vėl privalėtų mokėti už kiemų valymą", – tvirtino darbo grupėje dirbantis miesto tarybos narys Kęstutis Gabšys.

Atims pinigus plovikliams

Šis politikas taip pat tvirtino, jog darbo grupėje analizuojant biudžeto išlaidas išaiškinta ir smulkmenų, kurias sudėjus išeina nemenkos sumos.

"Labai rimtai siūliau pagalvoti, ar mums neatsisakius Mėlynosios vėliavos, nes dalyvavimas šioje programoje per metus kainuoja apie 40 tūkst. litų. Juokauju, kad galėčiau perpus pigiau iškelti savo partijos vėliavą. Reikia peržiūrėti ir narystę visokiausiose tarptautinėse organizacijose. Kai turėjome pinigų, galėjome važiuoti pasižmonėti, dabar galime ir išgyventi be šios prabangos", – teigė K.Gabšys.

Jam nesuprantama, kodėl kasmet 300 tūkst. litų iš miesto biudžeto reikia mokėti kontrolieriams, autobusuose gaudantiems vadinamuosius zuikius.

Didžiausias nesusipratimas – savivaldybėje veikiančiam "vienam langeliui" skirti tūkstantį litų. "Matyt, langų plovimo priemonėms įsigyti", – juokavo K.Gabšys.

Atostogos taupys milijonus

Jau dabar aišku, kad nukentės ir valdininkai. Viena realiausių priemonių sutaupyti – išleisti juos nemokamų atostogų. Skaičiuojama, kad jei mėnesį nemokamai atostogautų visi savivaldybės darbuotojai, kurių yra apie 400, biudžete būtų sutaupyta 900 tūkst. litų.

Jei bus rasta, kaip sutaupyti 15 mln. litų, darbuotojams nemokamai atostogauti nereikės. Tačiau jei tai padaryti nepavyks, už kiekvieną nesutaupytą milijoną jie turės eiti po mėnesį ilsėtis be pinigų.

Ar diržus veršis patys politikai?

"Jau apie tai svarstėme. Manau, kad būtina solidarizuotis su kitais sunkmečio prislėgtaisiais, todėl sprendžiama, kiek mažinti mero reprezentacinį fondą ir politikų išmokas kanceliarijos išlaidoms", – sakė K.Gabšys.

Mero reprezentacinio fondo dydis metams – apie 25 tūkst. litų, o metinių išmokų tarybos nariams suma – 620 tūkst. litų.

Naikins įstaigas

Artimiausiame posėdyje bus analizuojama ir tai, kiek mažinti išlaidas valdininkų pokalbiams telefonu, naudojimąsi tarnybiniu transportu.

Darbo grupė diskutuoja ir apie tai, kad reikia naikinti kai kurias biudžetines įstaigas ar įvairias visuomenės švietimo programas. Labiausiai kliūva Klaipėdos visuomenės sveikatos biurui, pagarsėjusiam savo akcijomis, kuriose suaugusieji buvo mokomi pažinti šviesoforo spalvas, o darželinukai – nekišti pirštų į rozetę.

Tačiau biudžetinių įstaigų naikinimas – ilgalaikis tikslas, nes šiemet sutaupyti nepavyktų, mat reikėtų išmokėti išeitines kompensacijas darbuotojams.

"Toks taupymas – ne karas, badas ir net ne kiaulių gripas. Tiesiog reikia pasižiūrėti, kiek pernelyg prabangiai gyvenome", – įsitikinusi A.Špučienė.

Biudžeto nesurenka

Kai pernai gruodį savivaldybė gavo nurodymą biudžete sutaupyti 20 mln. litų, labiausiai taip pat nukentėjo valdininkija. Tačiau taupymo vajus kirto ir per daugelio klaipėdiečių kišenes.

Savivaldybės administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbo užmokesčio fondas nuo metų pradžios sumažintas 10 proc., o išlaidos – dar 15 proc.

Todėl daugelis darbuotojų nebegauna anksčiau įprastų priedų prie atlyginimo, jiems nebemokama už tai, kad tenka pavaduoti kolegą.

Darbo grupė tuomet nusprendė apmokestinti pradinukų ugdymą prailgintose grupėse, įvesti mokesčius už galimybę lankyti sporto mokyklas. Ant tėvų pečių buvo užkrauti nauji mokesčiai, kuriuos surinkus darželių virėjoms mokami atlyginimai.

Nors savivaldybei buvo prigrūmota sutaupyti 20 mln. litų, patvirtintas šiųmetis biudžetas yra rekordinis. Jis 10 proc. didesnis nei praėjusiais metais ir iki šio taupymo buvo numatyta surinkti 395 mln. 47 tūkst. litų pajamų.

Tačiau optimistiniu vadinamas biudžetas nėra surenkamas. Gegužės 1 d. duomenimis, miesto piniginėje trūksta 4 mln. 180 tūkst. litų planuotų pajamų arba kitaip tariant, surinkta 96,5 proc. numatytų įplaukų.

Miesto biudžete skylių atsirado dėl nesurenkamo gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių. Jų atitinkamai trūksta 2 mln. 842 tūkst. ir 2 mln. 676 tūkst. litų.

Savarankiškos savivaldybių funkcijos, kurioms įgyvendinti Klaipėdos valdžia turi sutaupyti 15 mln. litų

Ikimokyklinis vaikų ugdymas;

Vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

Suaugusiųjų neformalusis švietimas;

Maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

Socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

Savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

Gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas;

Dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

Kūno kultūros ir sporto plėtojimas;

Turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas;

Savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

Sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas.