Valstybės ir savivaldybės biudžetą labiausiai pildo dešimt uostamiesčio bendrovių – jos praėjusiais metais sumokėjo daugiau nei pusę visų mokesčių, kurie iš Klaipėdos pateko į šalies ir miesto iždą.

Pernai visi Klaipėdos mokesčių mokėtojai sumokėjo 392,6 mln. litų.

200 mln. litų iš jų sumokėjo dešimt Klaipėdos įmonių. Ši suma sudaro daugiau nei pusę visų surinktų mokesčių.

Tos dešimt įmonių – tai „Klaipėdos nafta“, „DFDS Seaways“, „Indorama Holdings Europe“, „Klaipėdos baldai“, Vakarų laivų gamykla, „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, R.Jonaičio individuali įmonė „Argus“ saugos tarnyba, „Indorama Polymers Europe“, „Avitelos prekyba“, A.Zakaro firma.

Pastarosios trys įmonės iš daugiausia mokesčių sumokančių įmonių dešimtuko išstūmė praėjusiais metais jame buvusias bendroves: Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“, „Baltijos“ laivų statyklą ir A.Anužio prekybos įmonę „Gindana“.

Praėjusiais metais lyderiaujančios įmonės sumokėjo daugiau mokesčių nei 2010 m. Pokytis – 43,6 mln. litų, arba 26 proc.

Uostamiestyje registruota beveik 13,5 tūkst. juridinių asmenų.

Klaipėdoje surenkamų mokesčių struktūroje didžiausią dalį užima gyventojų pajamų mokestis – 55 proc. visų surenkamų mokesčių. Pelno mokestis sudaro 20 proc., o akcizai – 9 proc. visų mieste surenkamų pajamų.

Gyventojų pajamų mokesčio 2011 m. Klaipėdoje surinkta 249,5 mln. litų – 14,9 mln. litų daugiau nei užpernai.

Pagrindinė priežastis, kodėl šio mokesčio surinkta daugiau – išaugę atlyginimai. Pernai trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis uostamiestyje siekė 1 875 litų, o užpernai tuo pačiu laikotarpiu – 1 851 litą neatskaičius mokesčių.

Darbuotojų pasiskirstymas pagal atlyginimų grupes taip pat turėjo įtakos šio mokesčio surinkimui. Darbuotojų, gaunančių iki 800 litų per mėnesį, dalis nuo visų dirbančiųjų pernai padidėjo iki 27,2 proc., o užpernai buvo 26 proc.

Dar viena priežastis, kodėl gyventojų pajamų mokesčio surinkta daugiau nei ankstesniais metais, – nedarbo mažėjimas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, Klaipėdoje per metus nedarbas sumažėjo 4,8 proc. ir šiemet sausio 1-ąją jo lygis siekė 8,6 proc.