Vienas ryškiausių Gedulo ir vilties dienos renginių uostamiestyje yra tradicinis susibūrimas Tremtinių skvere prie skulptūros "Kančia".

Kaip įprasta, renginys tądien 17 val. prasidėjo "Tautiška giesme", kuri tremtį ir kalinimus ištvėrusiems žmonėms ir jų artimiesiems turi ypatingą prasmę.

Pakelti Lietuvos trispalvę garbė buvo suteikta Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus apdovanojimą prieš porą metų gavusiam Jonui Šilinskui. Jis buvo aktyvus antisovietinės agitacijos skleidėjas sovietų okupacijos metais, iki šiol yra aktyvus jaunųjų šaulių ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo puoselėtojas.

Minėjime šalia mūsų trispalvės plevėsavo ir Ukrainos vėliava.

Karas broliškoje šalyje Lietuvos žmonėms kelia siaubą dėl naikinamų miestų bei gyvenviečių, žudomų taikių žmonių, jis dar labiau primena lietuvių ir čia gyvenančių tautų atstovų patirtus siaubus XX a. viduryje. Sovietų valdžios represijos – nepamirštamos.

Tragiškų įvykių atminties dieną minėjime, kaip paprastai, dalyvavo ne tik politikai, bet ir kunigai, tremtiniai bei politiniai kaliniai, jų vaikai ir anūkai, Lietuvos istoriją branginantys žmonės.

Prisiminti skaudūs mūsų tautos išgyvenimai dėl okupantų skriaudų, padarytų nekaltiems žmonėms.

Valandą trukusiose iškilmėse dalyvavo karinis orkestras ir choras. Prie skulptūros ir ištremtųjų bei kalintųjų pavardžių uždegta žvakių, padėta gėlių.

Kiekvienas į skverą užsukęs žmogus gali pamatyti, kaip toli buvo tremiami ir kalėti siunčiami Lietuvos žmonės – skvero grindinyje yra pažymėtos šios vietovės.

Po renginio dauguma jo dalyvių patraukė į Kristaus Karaliaus bažnyčią Bokštų gatvėje, kur buvo aukojamos mišios už politinius kalinius ir tremtinius bei 1941 m. okupacijos aukas.