Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 30 dieną atmetė bendrovės skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 metų birželio sprendimą. Pastarasis konstatavo, kad tarybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei atmetė „Klasco“ skundą.
„Aplinkybė, kad pareiškėjas („Klasco“ – BNS) nesutinka su (miesto savivaldybės tarybos – BNS) sprendime pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ar jame padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, jog sprendimas yra nemotyvuotas“, – rašoma LVAT nutartyje.
Anot teisėjų kolegijos, ginčas kilo po to, kai Klaipėdos taryba 2022 metų balandį dėl galimos oro taršos ir triukšmo lygio didėjimo rizikos nepritarė „Klasco“ planuojamai plėtrai ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programai.
„Klasco“ planavo didinti birių trąšų krovos apimtis 120 tūkst. tonų per metus, kitų birių krovinių apimtis – 615 tūkst. tonų, o metalo laužo – tris kartus iki 300 tūkst. tonų. Bendra metinės krovos apimtis augtų iki 935 tūkst. tonų.
„Klasco“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų, kad tarybos sprendimas prieštarauja Klaipėdos uosto įstatymui ir ji nėra įgaliota uždrausti veiklą, reglamentuotą įstatymu ir privalomą įmonei kaip uosto žemės nuomininkei.
Be to, įmonė įrodinėjo, kad savivaldybės motyvai dėl oro taršos grindžiami prielaidomis.
Teismas atkreipė dėmesį, kad taryba rėmėsi PAV programoje pateikta informacija apie planuojamos veiklos apimtis, kurių didėjimas leidžia vertinti ir galimo neigiamo poveikio aplinkai riziką, ypač turint omeny, kad plėtra planuojama urbanizuotoje Klaipėdos dalyje.
„Triukšmas, oro tarša ar kiti galimi padariniai gali paveikti miesto gyvenamąsias ar visuomenines teritorijas, todėl taryba pagrįstai įvertino šiuos aspektus, siekdama užtikrinti miesto aplinkos apsaugą ir gyventojų interesus“, – sprendė LVAT.
Teisėjų kolegija teigė, kad vien tai, jog plėtra numatyta uosto teritorijoje, nepanaikina tarybos įgaliojimų spręsti dėl planuojamos veiklos galimybių.
Teismas taip pat konstatavo, kad nors Klaipėdos uostas ir su juo susijusi infrastruktūra yra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, tai savaime nereiškia, kad bet kuri uosto teritorijoje planuojama veikla patenka į šią išimtį.
„Klasco“ prašė LVAT kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis ištirtų, ar tarybai suteikti įgaliojimai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau LVAT teigė, kad tam nėra pagrindo.
BNS dar 2022 metais rašė, kad Klaipėdos taryba tų metų balandį nepritarė „Klasco“ planams didinti krovos apimtis. Bendrovės atstovai tuomet tikino, kad jų planas suprantamas klaidingai.
Sprendimo iniciatoriai tuomet teigė, kad bendrovės ateities planai kelia grėsmę padidinti triukšmą ir dulkėtumą teritorijoje, kuri ribojasi su itin arti esančiais gyvenamaisiais namais. Aplinkosaugos specialistams abejonių kėlė PAV programoje įvardyta geležies šlako ir silikato krova bei sandėliavimas. Be to, baimintasi, kad tai bus medžiagos, panašios į geležies rūdą, kurią aplinkosaugininkai uždraudė krauti 2021 metų rudenį.
Bendrovės infrastruktūros direktorius Vidas Endzinas tuomet aiškino, kad jos taršos leidimas leidžia krauti kur kas daugiau krovinių nei nurodyta programoje, pavyzdžiui, įmonė turi leidimą krauti 5 mln. tonų trąšų, o PAV programoje lieka 1–1,12 mln. tonų, tuo metu palaidos geležies mažėtų dukart.
Tuomet skelbta, kad bendra maksimali metinė įmonės krova, įskaitant ir grūdus, neviršytų 1,5 mln. tonų, vienkartinio sandėliavimo – 250 tūkst. tonų.
LVAT 2022 metų vasarį galutinai atmetė bendrovės prašymą stabdyti 2021 metų lapkritį Aplinkos apsaugos departamento priimtą nurodymą nutraukti palaidos geležies rūdos krovą. Bendrovė krovė iš Rusijos metalurgijos gamyklos „Metalloinvest“ atvežamą rūdą.
Naujausi komentarai