Klaipėdos apygardos teismas birželio 22 dieną pripažino, kad rastų didelių akmenų iškėlimas ir pašalinimas yra papildomi darbai, todėl įpareigojo uosto direkciją sumokėti už juos „Hidrostatybai“ 258 tūkst. eurų (su PVM) ir 6 proc. metų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 metų rugpjūčio 2-osios – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas taip pat maždaug 11-kai mėnesių pratęsė 2017 metų kovą pasirašytos rangos sutarties dėl krantinių rekonstrukcijos terminą. Pirmojo rekonstrukcijos etapo darbai buvo užbaigti 2019 metų rugsėjį, antrojo – 2021 metų kovą.

Klaipėdos uosto direkcija, be to, atsisakė ieškinio bendrovei BMGS dėl 53 tūkst. eurų delspinigių, todėl teismas ginčą dėl jų nutraukė. Teismas taip pat atmetė direkcijos ieškinį dėl delspinigių „Hidrostatybai“ ir BMGS.

„Vykdydami sutartį visi dalyviai susidūrė su neeiline situacija, jai spręsti buvo reikalingi papildomi nauji skaičiavimai, specialios žinios, įrengimai. Teismo vertinimu, (...) atsižvelgus į tai, kad darbai vyko žymiai ilgesnį laikotarpį, negu numatė pats rangovas, tokia padidėjusi darbų kaina (307 tūkst. eurų) negali būti pripažinta pagrįsta. Teismo vertinimu, šiuo atveju 257,8 tūkst.(su PVM) suma yra pagrįsta ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą“, – rašoma nutartyje. 

Ginčas kilo dėl Klaipėdos uosto  ir „Hidrostatybos“ 2017 metų kovą pasirašytos rangos sutarties dėl krantinių Nr. 139 ir 140 rekonstravimo, kai po naujai įrengiama spraustasiene buvo rasti dideli akmenys. Jų pašalinimą įmonė prašė pripažinti nenumatytais darbais, kurių vertė – 307 tūkst. eurų (su PVM).

„Hidrostatyba“ teismui nurodė, jog įgyvendindama sutartį susidūrė nenumatytomis kliūtimis: ji negalėjo numatyti, kad po sienute bus didelių, negabaritinių akmenų, o jų šalinimo darbai nebuvo numatyti nei pirkimo dokumentuose, nei techninio projekto sprendiniuose.

BMGS aiškino, kad 307 tūkst. eurų už šiuos darbus turi būti pervesti jai, o ne „Hidrostatybai“, nes būtent BMGS atliko papildomus darbus, be to, ji nuo 2019 metų lapkričio tapo atsakinga projekto partnere vietoj „Hidrostatybos“. Tačia teismas šį reikalavimą atmetė.

Tuo metu uosto direkcija nurodė, jog daugiau negu 1,5 metro dydžio riedulių radimo tikimybė buvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose, todėl „Hidrostatyba“ darbus privalėjo atlikti savo lėšomis.

Be to, direkcija atskiru ieškiniu už laiku neatliktus darbus teismo prašė iš „Hidrostatybos“ ir BMGS solidariai priteist 1,834 mln. eurų ir 6 proc. palūkanų (iki iki nutarties restruktūrizuoti „Hidrostatybą“ įsiteisėjimo 2020 metų vasario 1 dieną),o iš BMGS – dar 626 tūkst. eurų delspinigių bei 6 proc. palūkanų (nuo 2020 metų vasario 2 dienos).

Rangovių teigimu, darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jų kaltės, o dėl papildomų darbų bei direkcijos nebendradarbiavimo.

Teismas uosto direkcijos ieškinio nepatenkino. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui .