Teismai stabdydavo planus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet liepos 16 d. neskundžiama nutartimi padėjo galutinį tašką byloje dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano.

Vienas klaipėdietis bandė šį planą stabdyti per teismus – skundė, kad per jo sklypą ateityje gali eiti kelias į išorinį uostą prie Melnragės.

Istorijos, kai per teismus stabdomi planai, yra populiarios. Istorijų yra ne viena. Įsivėlus į ilgai trunkantį teismų procesą dėl Šventosios uosto detaliojo plano, šiandien šis uostas taip ir nepastatytas, nors buvo galimybė tai padaryti už ES paramą.

Panašiai nutiko ir su Klaipėdos uosto pietinio išvažiavimo keliu. Jis gal jau būtų nutiestas, jei ne užsitęsę teismų procesai dėl, rodos, vieno sklypo.

Su vienu sklypu bandyta stabdyti ir Klaipėdos uosto bendrąjį planą. Buvo iškeltas klausimas, kodėl privažiuojamasis kelias ir geležinkelis į išorinį uostą numatytas per asmens žemės sklypą su ūkiniais statiniais.

Išorinio vieta nežinoma

Vilniaus apygardos teismas dar 2018 m. gruodžio 4 d. pretenzijas dėl privažiuojamojo kelio ir geležinkelio į išorinį uostą per konkretaus asmens sklypą atmetė.

Esą nebuvo jokio pagrindo teigti, kad tas sklypas būtų naudojamas keliui tiesti. Nėra jokio dokumento, kad kelias eitų per konkretaus asmens sklypą. Taip pat nėra ir jokio pagrindo teigti, kad išorinis uostas būtų Melnragėje.

Nors jis Klaipėdos uosto bendrajame plane pažymėtas ties Melnrage, tačiau, kaip akcentuota byloje, tik nustačius, kad Būtingėje ar Melnragėje būtų išorinis uostas, prasidėtų procesai dėl privažiavimo kelių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Preliminarūs projektiniai gat-vių ir geležinkelių brėžiniai dar nereiškia, kad ten realiai ir bus tiesiami keliai. Uosto direkcija neigė, kad konkretaus asmens sklypas yra įtrauktas į Klaipėdos uosto bendrąjį planą.

Taip pat teismas konstatavo, kad Melnragėje esančio sklypo savininkui buvo sudarytos sąlygos pateikti savo siūlymus ir jis tai padaręs. Nors į juos nebuvo atsižvelgta, bet buvo motyvuotai atsakyta.

Procedūra atlikta teisingai

Melnragėje sklypą turintis asmuo Vilniaus apygardos teismui netenkinus jo skundo kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Jis išdėstė, kad nesutinka su argumentais, kad, neva, iliustracinis brėžinys nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Jo teigimu, geležinkelis nurodytas kaip iliustracinis ir neįpareigojantis sprendinys, tačiau gatvė per jo sklypą nurodyta kaip projektinis pasiūlymas.

Kaip Vilniaus apygardos teismas, taip ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl sklypo Melnragėje, per kurį neva eitų susisiekimo komunikacijos į išorinį uostą, atmetė. Konstatuota, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano rengėjai derinimo procedūrą atliko teisingai. Planavimo proceso metu visi privataus asmens siūlymai buvo atmesti. Tačiau teismas nematė pagrindo vėl grįžti į planavimo procedūros svarstymo momentą. Pagal teismo aiškinimą, gavęs atsakymus, kur jo siūlymai buvo atmesti, asmuo per dešimt dienų teismui galėjęs apskųsti pačius atsakymų argumentus, tačiau jis to nepadarė.

Laikoma, kad „traukinys jau nuvažiavo“, juo labiau kad Klaipėdos uosto bendrasis planas Vyriausybėje buvo patvirtintas pernai gruodžio viduryje.