Neteisybė dėl žemės sugrąžinimo pajūryje trunka jau 20 metų. Klaipėdietė Gerda Borusienė lig šiol negali atgauti savo tėvų turėtos žemės ant jūros kranto Nemirsetoje, nes dalį sklypo dar privatizavimo epochos pradžioje įsigijo sumanūs valdininkai.

Paskutinė paveldėtoja

76-erių klaipėdietė G.Borusienė gimė ir užaugo Nemirsetoje. Jos tėvai beveik ant jūros kranto turėjo sodybą didesniame nei hektaras sklype. Kitapus Klaipėdos plento šeimai priklausė dar 5 ha.

Tėvas Martinas Vinks, kaip ir greta gyvenę dar septyni kaimynai, buvo žvejys, turėjo motorinį laivelį. Šeimos gyvenimą apvertė karas. Po karo šeima buvo išguita iš pajūrio, ten įsikūrė tarybiniai pasieniečiai, Gerdos tėvai ir seserys emigravo į Vokietiją, o pati G.Borusienė liko čia.

„Aš ten gyvenau iki 9 metų, ten lankiau mokyklą. Po karo sodyboje kurį laiką glaudėsi tarybiniai kariškiai, paskui namas sugriuvo, vietoj jo vėliau kažkas pastatė mūrinį pastatą“, – pasakojo G.Borusienė.

Po Nepriklausomybės atkūrimo moteris sumanė atgauti tėvų turėtą žemę pajūryje.

Štai tada viskas ir prasidėjo.

Dalį, 4 ha už Klaipėdos plento, grąžino, o tą sklypą pajūryje – neskubėti susigrąžinti vis įkalbinėjo tai buvęs advokatas, tai savivaldybės valdininkai.

Dabar moteris įsitikinusi, kad jau tada buvo sumanyta apgaulė.

„Aš jau 20 metų dėl to kovoju ir nieko negaliu padaryti. Jokių palikuonių iš viso mūsų to kaimelio nebeliko, tik aš vienintelė, ir žemės atgauti negaliu“, – guodėsi klaipėdietė.

Sumaniai prasisuko

Buvęs Palangos meras, o dabar Seimo narys Pranas Žeimys dar ir šiandien prisimena G.Borusienės atvejį.

„Nežinia kokiais laikais toje vietoje atsirado medžiotojų namelis, kurį privatizavo kai kurie įdomūs žmonės“, – prisiminė P.Žeimys.

Ant G.Borusienės tėvų namo pamatų, sugriuvus senajai sodybai, buvo pastatytas mūrinis pastatas, štai šį statinį ir dar 40 arų žemės privatizavo sumanūs valdininkai.

„Savininkų grandinė labai įdomi – buvęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas, buvęs butų ūkio skyriaus darbuotojas, karininkas, buvęs garsus sportininkas“, – vardijo P.Žeimys.

Viskas prasidėjo nuo vieno Palangos skyriaus žemėtvarkininko, kuris jau nebedirba. Po to savininkai keitėsi kone kasmet, dabar yra jau devintas.

Pagal kadastro dokumentus pastatai ir sklypas šiandien priklauso akcinei bendrovei.

„Pagal įstatymą prie statinių priklauso parduoti žemę, tai ir buvo padaryta. Ir jei yra teisinė statinių registracija ir ji yra nenuginčyta, tai žemės sklypas turi būti skirtas“, – paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėja Nijolė Jonikienė.

P.Žeimys pasakojo, kad bandė kurti įvairius variantus, kaip tai moteriai grąžinti žemę pajūryje, bet esą nebuvo jokio teisinio pagrindo atstatyti nuosavybę natūra.

„Galima būtų iš naujo bandyti rinkti tą medžiagą, bet vis tiek atsiremsime į faktą, kad dalis tos vietos privatizuota“, – apgailestavo P.Žeimys.

G.Borusienei atstovaujanti advokatė Marija Ulbienė liūdnai konstatavo: „Žmogiškai žemės grąžinimo nebūna. Žemės grąžinimas yra apspręstas įstatymu“.

Kreipėsi ir į prokuratūrą

Kai prasidėjo žemės reforma, G.Borusienė ėmė reikalauti tai, kas jai priklauso. Po metų gavo potvarkį, kad jai pripažintas paveldėjimas.

„Kreipiausi ir į prokuratūrą. Bet Palangos savivaldybėje man vis aiškino, kad jei aš paduosiu į teismą visus tuos savininkus, pralaimėsiu ir dar milijoną litų baudų turėsiu sumokėti. Dabar suprantu, jog mane bandė įbauginti, kad aš tik neieškočiau teisybės“, – įsitikinusi G.Borusienė.

Iš prokuratūros moteris gavo atsakymą, kad viskas gerai, kad ji yra neteisi, o naujieji sklypo savininkai – teisūs.

Jokių alternatyvų atstatyti žemės nuosavybę greta esą nėra, nes ten – valstybinis miškas, regioninis parkas, pajūrio zona.

Pardavė jau 9 kartus

Šiuo metu devintas G.Borusienės tėvų žemės sklypo savininkas pardavinėja tą žemę 10 kartą.

„Sklypo plotas apie 40 arų, kaina – 1,3 mln. litų. Yra trys statiniai, kurie įregistruoti kadastrinėje byloje. Numatyta mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba. Jokių komunikacijų nėra“, – patvirtino nekilnojamojo turto agentūros atstovas.

Tai esą yra pradinė kaina, dabar aiškinamasi, kiek galima būtų užstatyti šią vietą.

Nekilnojamojo turto specialistai paskaičiavo, jog tikėtina, kad čia galėtų atsirasti iki 1,4 tūkst. kv. metrų bendrojo gyvenamojo ploto.

Palangos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas labai nustebo sužinojęs, kad tas sklypas parduodamas.

„Prieš porą savaičių to sklypo detalųjį planą nagrinėjo Nuolatinė statybos komisija. Planas yra išsiųstas į Teritorijų planavimo inspekciją, į Aplinkos ministeriją dėl galimos statybos. Gavus atsakymus ir paaiškės, ką ten bus galima daryti“, – teigė S.Bradūnas.

Kompensacija – juokinga

Teismui patvirtinus, kad G.Borusienės tėvai toje vietoje turėjo nuosavybę, viskas tuo ir baigėsi. Tada už atstovavimą teisme vienas advokatas, dabar jau miręs, kaip atlygį už nuosavybės teisių pripažinimą, iš G.Borusienės gavo 15 arų pajūrio žemės Nemirsetoje, jos susigrąžintą žemę kitapus Klaipėdos plento.

Vis dėlto oficialiai buvo įvardyta, kad advokatas tą sklypą iš paveldėtojos nusipirko. Tada 15 a žemės sklypas buvo įvertintas 100 tūkst. litų, o po metų jau kainavo daugiau nei 400 tūkst. litų.

„Kas yra negrąžinta, valstybė išpirks. Mes nieko geresnio pasiūlyti negalime. Šituos klausimus nagrinėjo ir prokuratūra, įstatymai nepažeisti“, – patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėja N.Jonikienė

G.Borusienei valstybės siūloma kompensacija už nesugrąžintą 1 ha ir 20 arų sklypą pajūryje siekia 23 tūkst. litų ir už 1 ha kitoje Klaipėdos plento pusėje – dar 4 tūkst. litų. Šiandien šių žemių rinkos vertė maždaug 170 kartų didesnė.