Žlugdė laivynus

Visais laikais, kai su uostu, laivais susietą vieną ar kitą sistemą valdė žmonės, kurie yra susiję su žemės ūkiu, transportas kentėdavo. Geriausias pavyzdys yra sužlugdytas didžiulis Lietuvos žvejybos laivynas. Jo griūtis prasidėjo tada, kai laivynas buvo perduotas Žemės ūkio ministerijai.

Kitas pavyzdys yra Lietuvos žuvininkystė. Galbūt tai, kas susiję su žuvų auginimu, mailiaus išleidimu Lietuvoje ir veikia efektyviai, nes įsisavinama daug ES paramos. Bet jūrų žvejyba yra tragiškos būklės.

Vyksta nuolatiniai ir nesibaigiantys ginčai dėl kvotų, kurie jau greitai pasieks net Europos sąjungos teisingumo teismą.

Dėl tokios situacijos iš dalies kaltos ir buvusios tradicinės partijos, o bene labiausiai Darbo partija, kuriai valdant Žemės ūkio ministeriją susiformavo daugumai žvejų nepalanki kvotų skirstymo tvarka.

Kodėl taip atsitiko? Atsakymas galėtų būti vienareikšmis – nebuvo žvejybos valdymo sistemos kompetencijos. Atsirado daug daugumai žvejų nesuvokiamų interesų pinklių.

Dabar kaip tik žvejai labiausiai tikisi permainų iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, jei ši perimtų valdyti Žemės ūkio ministeriją, tokia tikimybė yra visai reali. Galimas ir realus žemės ūkio ministras yra įvardinamas Klaipėdos rajone į Seimą išrinktas Bronius Markauskas.

Pateikė problemų sąrašą

Yra didžiulė tikimybė, kad po šių Seimo rinkimų Lietuvoje nebeliks ir transporto sistemos valdymo kompetencijos.

Seime ir vėl nebus nei vieno žmogaus, kuris suvoktų Klaipėdos uosto ir transporto sistemos reikšmę. Nors realiai tokiais žmonėmis galima laikyti Seimo narius Rimantą Sinkevičių, Algirdą Butkevičių, na ir Eugenijų Gentvilą.

Bet Seime nėra tikro klaipėdiečio uostininko ar jūrininko, kokiu kažkada dvi kadencijas buvo Seimo narys Vaclovas Stankevičius.

Tai, kad jau ne pirmus metus, o iš esmės po V.Stankevičiaus kadencijos pabaigos 2008 metais, Seime nebėra žmogaus, kuris „atneštų“ į Seimą jūrinio transporto verslo ir jūrininkų problemas, siūlytų jų sprendimo kelius.

O problemų jūrininkai turi. Jos buvo raštiškai išdėstytos ir įteiktos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vienam iš lyderių Sauliui Skverneliui priešrinkiminiame susitikime Klaipėdoje.

Taip ir liko neišspręstos jūrininkų dienpinigių naikinimo, skirtingo jūrininkų pajamų apmokestinimo, privalomojo sveikatos draudimo dirbantiems ES ir trečiųjų vėliavų laivuose. Nors Lietuva yra ratifikavusi Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, bet liko ne visiškai sutvarkyta pačios Lietuvos juridinė bazė. Nėra jūrininkų minimalios bazinės algos nustatymo tvarkos. Nenumatytos garantijos Jūrininkų įdarbinimo agentūroms tuo atveju, kad jūrininkai „užstrigus“ laivams užsienio uostuose galėtų grįžti namo.

Jūrinė bendruomenė kėlė ir tokį klausimą, kad turėtų baigtis valstybės įmonių, ministerijos specialistų keitimai po rinkimų pagal partines priklausomybes. Čia turima galvoje ir politizuotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo postą. Pasisakyta ir už tai, kad Uosto direkcijos pelno dalis nebūtų perduodama į valstybės biudžetą, bet pinigai būtų naudojami tolesniam uosto vystymui.

Tai, kad Seime nėra transporto sektorių ir jūrininkus galinčio atstovauti klaipėdiečio yra iš dalies ir paties Klaipėdos transporto ir uosto sektoriaus problema. Realiai šis sektorius daro nedaug, kad toks žmogus ar tokie žmonės būtų. Kas iš žmonių susietų su uostu šiemet „ėjo" į Seimą? Bene vienintelis Benediktas Petrauskas. Na dar Arvydas Vaitkus būdamas sąrašo gale. 

Kita vertus sunku ir prikalbinti, tarkim laivo kapitoną „eiti“ į Seimą, nes jo atlyginimas laive yra gerokai didesnis nei Seime. Problema ir ta, kad Seimas yra susiformavęs nuolatinių tarpusavio „pjautynių“ įvaizdį, o jūrininkai tiek laive, tiek gyvenime yra tikslūs ir konkretūs žmonės.

Bet kita vertus nesant Seime jūrinius reikalus suvokiančių žmonių, išlieka didžiulė rizika, kad Klaipėdos regiono ir visos Lietuvos vystymui svarbus Klaipėdos uostas ir transporto sistema gali likti našlaitės, kurią pasakose skriaudžia, vietoje.

Programose – ir jau atlikti darbai

Neatsitiktinai partijų programose nėra nė vieno žodžio apie jūrininkus. Tarsi tokios kategorijos žmonių Lietuvoje ir nebūtų.

Teiginių apie Klaipėdos uostą galima rasti. Bet labiausiai kliūva tai, kad daugiausiai balsų gavusioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje žodžio junginio Klaipėdos uostas nėra, kaip ir nėra transporto.

Galbūt tame ir nėra nieko nuostabaus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga net nesirengė vadovauti Lietuvos transporto sistemai. Apie tai liudija faktas, jog paskelbę įvairių galimų ministrų kandidatūras ties susisiekimo ministro kandidatūra jie paliko tuštumą.

Kurios koalicinės partijos žmogus užpildys tą tuštumą?

Pagal tai kokios vyksta peripetijos šiandien realiausiai atrodytų, kad gali formuotis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų koalicija. Tuomet būtų ramu bent dėl transporto sistemos, nes Susisiekimo ministerija greičiausiai pereitų socialdemokratams. Jų partijos programa dėl transporto sistemos, o ypač dėl Klaipėdos uosto yra pati konkrečiausia. Būtų didinamas Klaipėdos uosto konkurencingumas – rengiami viešieji logistikos centrai, intermodaliniai terminalai, prijungiama prie uosto apie 300 ha naujų teritorijų, iki 14,5 metrų Malkų įlankoje ir iki 17 metrų kitoje uosto dalyje gilinama akvatorija, rekonstruojami uosto vartai, skatinamas naujų laivybos linijų atėjimas į Klaipėdos uostą. Socialdemokratai įsirašę netgi Šventosios uosto atstatymą, kas yra iš esmės reikalinga konsoliduojant įvairių ministerijų pajėgas.

Jei formuotųsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių koalicija ir transporto sistema atitektų pastariesiems, galima tikėtis kai kurių pokyčių Klaipėdos uoste. Kalbama apie uosto privažiuojamųjų geležinkelio kelių pralaidumą, akvatorijos gilinimą, molų pertvarkymą. Netgi apie konteinerių paskirstymo centro sukūrimą, nors toks centras „Klaipėdos Smeltės“ dalyje jau iš esmės veikia. Esminis skirtumas tarp socialdemokratų ir konservatorių jūrų uosto programos dalyje yra tai, kad konservatoriai vis dar pasiryžę statyti giliavandenį uostą Šventosios – Būtingės rajone. Nors mokslininkai (dėl per mažo gylio toje vietoje prie jūros krantų), transportininkai (dėl infrastruktūros tinklo į Būtingės terminalą nebuvimo) ir diplomatai (dėl to, kad Latvija nesutiks, jog šalia jos sienos atsiras didžiulis jos krantus veikiantis terminalas) aiškina, kad Būtinės variantas yra neįmanomas.

Mažai tikėtina, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijoje bus Liberalų sąjūdis, bent jau iki tol, kol baisis istorija su jo buvusiu pirmininku Eugenijumi Masiuliu. Bet jei netyčia Liberalų sąjūdis įeitų į koaliciją ir gautų valdyti Transporto sistemą, tikėtina, kad Klaipėdos uostas bus vystomas tiek į jūrą, tiek į sausumą. Bet kurioje vietoje tas vystymas vyktų į jūrą - neaišku. Liberalai praeityje buvo iniciatoriai, kad prioritetiniu giliavandenio uosto variantu būtų pasirinktas Būtingės variantas. Toks pasirinkimas iš esmės įklampino giliavandenio uosto statybą į aklavietę.