Perviliojo trąšas iš Ventspilio

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis svarstė, kad jei baltarusiškos trąšos dėl JAV sankcijų nustos keliauti per Klaipėdos uostą, jos gali būti gabenamos per Latvijos uostus.

Latviai baltarusių trąšas priimtų ištiestomis rankomis, nes jos jau yra keliavusios per Ventspilio uostą. Klaipėdos uostas jas sugebėjo pervilioti prieš porą dešimtmečių. Tada tai buvo laikoma dideliu Klaipėdos uosto pasiekimu.

Visa tai vyko tada, kai Baltarusiją nuo 1994 m. valdė tas pats Aliaksandras Lukašenka. Tiesa, jis dar nebuvo laikomas diktatoriumi, nes tai buvo gal antra, o gal trečia jo kadencija iš 6.

Baltarusiškos trąšos suteikė didžiulį impulsą vystyti Klaipėdos uostą. Norėdami gauti baltarusių trąšas, Klaipėdos uosto direkcijos ir krovos kompanijų savininkai turėjo įrodyti, kad uostas iš esmės keisis – bus gilinamas ir užtikrins, kad baltarusiškas trąšas gabens patys didžiausi birių krovinių laivai.

Baltarusiškos trąšos iš dalies lėmė, kad Klaipėdos uostas nuosekliai vystėsi, tapo modernesnis. Dėl baltarusiškų trąšų (ne vien tik kalio) krovos iškilo dideli terminalai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), "Begos", BKT iš uosto nuomojamose teritorijose. Uosto direkcija terminalų infrastruktūrai gerinti investavo didžiules lėšas.

Valstybės politikos "iešmininkai"

Į 2022-uosius žengiame su senais skandalais, kurie gali dar aštriau suskambėti, kai bus prieita iki konkrečių žmonių atleidimo.

Negalima teigti, kad visa Lietuva mąsto taip, kaip konservatoriai ir liberalai, kurie nori bet kokia kaina atsisakyti baltarusiško tranzito net neišsiaiškinę, ar JAV įvestos sankcijos apima kalio trąšas.

Seime buvo bandoma sukurti komisiją, kuri atliktų "Belaruskalij" trąšų tranzito per Lietuvą parlamentinį tyrimą. Prašymą dėl komisijos pasirašė 50 Seimo narių. Seimo nariai nesiekia išsiaiškinti, teisinga ar ne atsisakyti tranzito. Jiems labiau rūpi, ar teisingai pasielgta, kai, iškilus tranzito skandalui, "iešmininku" stengiamasi padaryti valstybės įmonių vadovus. Jų misija yra ne vykdyti politiką, o stengtis užtikrinti, kad "Lietuvos geležinkeliuose" ir uoste būtų kuo daugiau krovinių.

Esminis klausimas – ar Seime, Vyriausybėje buvo planas, kaip įgyvendinti JAV sankcijas? Kodėl, jei Europos Sąjunga konkrečių sankcijų netaiko, o JAV jas taiko, jas turi taikyti ir Lietuva? Ar ji yra ES narė, ar kokia nors n-toji JAV valstija?

"Teisiškai Lietuva yra ES valstybė ir JAV sankcijos jos neįpareigoja. Jei "Lietuvos geležinkeliai" nutrauktų tranzitą per Lietuvą, mums garantuotai grėstų 1 mlrd. JAV dolerių bauda. 100 proc. pralaimėję bylą tarptautiniame arbitraže, mes sumokėtume Baltarusijos režimui tą milijardą", – tokios mintys skambėjo ne kur nors siaurame politikuotojų ratelyje, o Seime. Tai tik parodė, kokia Lietuva yra silpna ir nepasirengusi vykdyti kokias nors sankcijas, kurios jai pačiai būtų skausmingesnės nei A.Lukašenkos režimui.

Peržengiame: 2021 m. turėjusios būti išspręstos baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą problemos su trenksmu rieda ir į 2022-uosius. Vidmanto Matučio nuotr.

Kokia netekties kaina?

Trąšų skandalą Lietuvoje išpūtė Vilnius, o dėl to labiausiai nukentės Klaipėdos uostas ir "Lietuvos geležinkeliai". Jau paskelbta apie pirmųjų 20 žmonių atleidimą uoste. Jei Lietuva savo noru neteks baltarusiško tranzito, kuris sudaro apie 35 proc. Klaipėdos uosto krovinių, atleidimų gali būti gerokai daugiau.

Nėra aiškaus atsakymo, kiek Lietuvai kainuotų baltarusiško tranzito netektys. Oficialiai minima 30–40 mln. Neva Lietuvai tai – ašaros. Seimo užkulisiuose užsimenama apie kelis kartus didesnes netektis.

"Ar "geležinkeliams" prie 35 mln. eurų reikės pridėti dar 100 mln. eurų ir uostui 50 mln. eurų? Ko jūs galų gale norite iš tų trąšų? Ar norite, kad trąšos važiuotų ar kad nevažiuotų?" – Seime prieš pat Kalėdas klausė Seimo narys Artūras Skardžius. Į šį klausimą premjerė Ingrida Šimonytė atsakė: "Nesuprantu, ko jūs prikibote prie ministrų, ko jūs iš jų norite?"

Aiškių atsakymų dėl Klaipėdos uosto ateities, tolesnio infrastruktūros vystymo, netekus baltarusiškų trąšų, nėra. Juos bandė suformuluoti per stebuklą vien dėl koalicijos saugojimo išlikęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.

"Į klausimą dėl infrastruktūros išlaikymo kaštų atsakyti iš anksto negalima. Jeigu vienoje vietoje yra kažkas prarandama, kitoje vietoje turi būti kompensuojama. Iš ministerijos pusės noriu, kad įstaigos dirbtų, kad krova didėtų, o ne iš anksto nuleistų rankas ir eitų valstybės prašyti biudžeto lėšų", – dėstė M.Skuodis.

Tai leidžia suprasti, kad nei Susisiekimo ministerija, nei Vyriausybė nežino, kaip bus kompensuojami Baltarusijos tranzito praradimai. Nėra atsakymo, ar tam 2022 m. biudžete numatyta lėšų.

Greičiausiai bus taip, kaip buvo Latvijoje. Kai jos uostai per pastaruosius metus neteko Rusijos tranzito, buvo masiškai atleidžiami žmonės.

Į 2022-uosius ir mes žengiame su senais skandalais. Jie dar aštriau suskambės, kai bus prieita iki konkrečių žmonių atleidimo veiksmų.

Taip pat nėra atsakymo ir dėl to, ar ateityje neteks stabdyti investicijų tiek į Klaipėdos uostą, tiek į "Lietuvos geležinkelius". Pavyzdys vėlgi yra Latvijos uostai, kur, netekus Rusijos tranzito, investicijos į Rygos ir Ventspilio uostus beveik sustojo. Pagal krovą uostai buvo sugrąžinti mažiausiai 20 metų atgal.

Netekęs baltarusiško tranzito Klaipėdos uostas per metus krautų apie 30 mln. tonų krovinių. Toks uosto rezultatas buvo 2008–2009 m.