Sprendimas pribloškė

Nutarime išdėstyta nuostata, kad nuo pirmadienio veiklą gali pradėti parduotuvės, paviljonai, išskyrus paviljonų kompleksus su dengtu stogu ar tuos paviljonus, kurie yra turgavietės teritorijoje.

„Nesu girdėjęs, kad turguose būtų fiksuoti susirgimų protrūkiai. Mes būsime paskutiniai eilėje. Atlaisvinimų mums vis dar nematyti. Mieste prekiauti kioske galima, o turguje – ne. Sunku suprasti tokią logiką. Valdžia turgus laiko labai pavojingais“, – apgailestavo įmonės „Naujasis turgus“ vadovas Viačeslavas Karmanovas.

Naujajame turguje smulkūs prekeiviai rūbus ar kitas prekes kas rytą tempia į lauką ir dėlioja ant stalų.

Mes būsime paskutiniai eilėje.

„Visą savaitgalį pliaupė lietus. Va, taip ir dirba žmonės. Labai liūdna situacija. Daugybei žmonių turgus – vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pabandykite už 250 eurų išgyventi“, – stebėjosi V.Karmanovas.

Nedirba daugiau nei pusė

Lauko prekyba jau nedraudžiama, net ne maisto produktais po atviru dangumi galima prekiauti, tačiau realybė rodo, kad turgavietėse dirba mažiau nei pusė prekybininkų.

Viačeslavas Karmanovas / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš 900 prekybai skirtų vietų Tilžės turguje užimta mažiau nei pusė.

„Taip, jei kioskas stovėtų miesto teritorijoje, jis galėtų veikti. Paviljonai, kuriuos įrengėme 2019 m., nedirba. Iš viso prekybą sustabdė daugiau nei pusė prekybininkų. Situacija yra labai bloga. Manyčiau, kad smulkiajam verslui turėtų būti leidžiama dirbti. Turguje visa prekyba yra lauke. Tokį valdžios sprendimą vertinu labai blogai, bet nieko negaliu pakeisti“, – kalbėjo įmonės „Tilžės turgus“ vadovė Vitalija Avižienienė.

Tilžės turguje prekyba sustojo dar ir dėl to, kad karantino metu buvo ribojamas judėjimas tarp savivaldybių.

„Nėra pirkėjų. Tai ir yra atsakymas. Turgus dirba trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Savaitgaliais būdavo daugiausia žmonių. Turgavietė – tai ne „Akropolis“.Turguose visai kitos prekės, kiti pirkėjai ir kitokie pardavėjai. Smulkiajam verslui rankos labai surištos. Čia žmonės dirba pagal verslo liudijimus, jų veikla – labai siaura, o kiekvienas jų privalo išlaikyti šeimas, prasimaitinti“, – kalbėjo A.Avižienienė.

Prekeivių meka užverta

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis taip pat dūsavo dėl paties didžiausio turgaus Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje.

„Rietavo turgus neveikia ir nežinia, kada pradės veikti. Jį nužudė uždaryti keliai, juk susisiekimas tarp savivaldybių yra ribojamas. O į Rietavo turgų prekybininkai suvažiuodavo iš pusės Lietuvos ir net Latvijos“, – patikino A.Černeckis.

Turguje darbą turėjo apie 30 Rietavo miestelio gyventojų.

„O pačiame turguje gal ir keli tūkstančiai prekybininkų dirbo. Dabar lyg ir yra atlaisvinimų, bet kaip čia bus su prekyba paviljonuose, nėra aišku. Neturiu dar žinių, ar atsidarys turgus. Mieste parduotuvėlės jau atvėrė duris. Viliamės, kad po Velykų turgus pradės veikti“, – sakė A.Černeckis.

Per savaitgalį Rietavo turguje anksčiau apsilankydavo nuo 15 iki 20 tūkst. pirkėjų.