Parduotuvėse banko kortele atsiskaitinėjusi klaipėdietė po mėnesio gavo įspėjimą, kad bankui grąžintų skolą. Šio atstovai įtikinėjo, kad tokia situacija yra normali, nes kortele, kurioje nėra pinigų, galima apsipirkti už 200 litų, kuriuos vėliau teks grąžinti su procentais.

Reikalavo litų ir už laišką

Klaipėdietė buvo šokiruota, kai perskaitė iš banko „Snoras“ gautą griežtą laišką dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Jame nurodyta, kad moteris bankui yra skolinga beveik 40 litų.

Bankas taip pat pareikalavo sumokėti palūkanas už skolą ir 2 litus už išsiųstą laišką apie įsipareigojimų nevykdymą.

„Turiu šio banko kortelę, tačiau ja nesinaudoju jau gerą mėnesį, todėl toks pranešimas mane labai nustebino. Paaiškėjo, kad skola susidarė todėl, jog atsiskaičiau kortele, nors joje nebebuvo pinigų. Tačiau kodėl man buvo leista atsiskaityti? Juk natūralu, kad jei sąskaitoje nėra pinigų, nieko ir nenupirksi“, – stebėjosi moteris.

Gavusi atliktų operacijų išklotinę klaipėdietė pamatė, kad ji tris kartus kortele atsiskaitė už prekes, nors sąskaitoje jau nebebuvo pinigų.

Nežinojusi tikslaus sąskaitos likučio moteris sugebėjo apsipirkti parduotuvėse „Urpėja“ ir „Eurokos“ bei vaistinėje „Camelia“.

Ji šiose vietose pirko įvairių prekių po maždaug 15 litų.

„Nė vienoje šių parduotuvių man nepasakė, kad negali parduoti prekių, nes banko kortelėje nepakanka pinigų. Niekaip nesuprantu, kaip šitaip galima. Gerai, kad žinojau, jog po visų šių apsipirkimų pinigų sąskaitoje gali ir nebebūti. Priešingu atveju nežinia, kokią skolą būčiau užsiauginusi“, – banko ir parduotuvių aplaidumu piktinosi klaipėdietė.

Likučio netikrina

Banko „Snoras“ Mokėjimo kortelių departamento direktorė Elvyra Kazandži teigė, jog tokia situacija nėra naujiena.

„Perėjimas nuo magnetinių banko kortelių prie lustinių, kai operacijos patvirtinimui reikalaujama įvesti PIN kodą, lėmė pasikeitimus kortelių aptarnavimo tvarkoje. Padaugėjo operacijų be autorizavimo skaičius – tokių, kai kortelės likutis netikrinamas. Sutikimą su operacija kortelės naudotojas patvirtina įvesdamas PIN kodą ir tokia operacija laikoma teisėta bei neginčijama“, – aiškino E.Kazandži.

Ji pabrėžė, jog tokių neautorizuojamų operacijų sumos dažniausiai yra nedidelės.

Jų dydį esą riboja tarptautinių mokėjimo kortelių sistemų „Visa“ ir „Mastercard“ reikalavimai, kurie yra nustatomi kiekvienai šaliai atskirai.

„Dabartiniu metu neautorizuojamos operacijos suma Lietuvoje neviršija 200 litų“, – tvirtino E.Kazandži.

Paprasčiau tariant, Lietuvoje galima už prekes ir paslaugas už 200 litų atsiskaityti banko kortele, nors joje nėra pinigų.

Apsipirkti nepavyko

Tačiau „Klaipėdos“ žurnalistų atliktas nedidelis eksperimentas atskleidė, jog banko „Snoras“ atstovų išvedžiojimai yra nepagrįsti.

„Snoro“ kortele, kurioje buvo vienas litas, žurnalistai pabandė nusipirkti prekių už 10 litų. Kortelė buvo lustinė, kuria atsiskaitant reikia įvesti PIN kodą.

Atsiskaityti už prekes nepavyko, nes mokėjimo aparatas iškart parodė, jog neužtenka lėšų.

„Snoras“ tikrai nėra joks išskirtinis bankas, ir kitomis kortelėmis galima atsiskaityti tada, kai jose nėra pinigų. Ribinė suma yra 200 litų. Mano patarimas paprastas – žmogus turi sekti, kiek jo banko sąskaitoje yra pinigų. Geriausia ir tiksliausia pasitikrinti bankomatuose“, – rekomendavo „Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Tomas Vaišvila.

Reikia skaityti sutartį

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, išgirdęs, jog žmonės parduotuvėse gali atsiskaitinėti "tuščiomis" kortelėmis, buvo nustebintas ir negalėjo tuo patikėti.

„Galbūt buvo taip, jog kortelėje buvo pakankamas likutis, todėl ir buvo leista ja atsiskaityti. Ne? Tokį atvejį reikia nagrinėti individualiai“, – stebėjosi S.Kropas.

Jis tvirtino, jog visos atsiskaitymo kortele sąlygos turėtų būti numatytos su banku pasirašytoje sutartyje, todėl jas reikia atidžiai skaityti.