Lietuvos ir Rusijos ministrai ketvirtadienį pasirašys tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su Baltijos jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Vienas iš susitarimo punktų - Kuršių nerijos išsaugojimas.

Šį Lietuvos ir Rusijos susitarimą lėmė UNESCO Pasaulio paveldo komiteto pateikti siūlymai Lietuvai ir Rusijai kuo skubiau nustatyti bendrą reagavimo į taršos incidentus Baltijos jūroje veiksmų planą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM)

Susitarimą pasirašys Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas.

Pasirašydamos šį susitarimą, abiejų šalių vyriausybės susitaria koordinuoti veiksmus ir imtis priemonių, padedančių išvengti taršos ir kovoti su ja, užkirsti kelią žalai, daromai Baltijos jūros aplinkai ir užtikrinti pasaulio paveldo objekto - Kuršių nerijos - išsaugojimą.

Susitarime nustatomas Lietuvos ir Rusijos kompetentingų institucijų ir atsakingų tarnybų bendradarbiavimas reaguojant į taršos incidentus, nustatomos atsakomybės zonos Baltijos jūroje, kuriose jos turi imtis atsakomųjų veiksmų, reaguodamos į taršos incidentus.

Lietuvoje už teršimo nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis incidentų likvidavimo darbus jūros rajone yra atsakingas nuo 2009 m. pradžios šią funkciją pradėjęs vykdyti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuriam pavesta organizuoti, koordinuoti ir vadovauti teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone, taip pat vykdyti šiuos darbus jūros rajone (išskyrus vidaus vandenis).

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, vykdydamas teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone, taip pat gali pasitelkti ir kitas Lietuvos valstybės institucijas.

Šį Lietuvos ir Rusijos susitarimą lėmė UNESCO Pasaulio paveldo komiteto pateikti siūlymai Lietuvai ir Rusijai kuo skubiau nustatyti bendrą reagavimo į taršos incidentus Baltijos jūroje veiksmų planą.

Pagal 1990 m. Tarptautinės konvencijos dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams nuostatas, šios konvencijos šalims rekomenduojama sudaryti dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis dėl parengties ir veiksmų įvykus taršos nafta incidentams.

Be to, 1992 m. Helsinkio konvencija "Dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos" įpareigoja šios konvencijos šalis kaip galima greičiau dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais pasiskirstyti tuos Baltijos jūros baseino rajonus, kuriuose jos turi imtis atsakomųjų veiksmų, kai įvyko ar gali įvykti reikšminga tarša avarijos atveju.