Pereiti į pagrindinį turinį

Universiteto dėstytojas vakarais – taksistas

2016-10-07 02:00

Klaipėdos universitete dėstantis mokslų daktaras geologas Jonas Šečkus per mėnesį uždirba 120 eurų. Kad galėtų išlaikyti šeimą, kurioje – du mažamečiai vaikai, vyras vakarais ir naktimis dirba taksistu. Kitos išeities kol kas jis sako nematąs.

Permainos: mokslų daktarą J.Šečkų "taksauti" privertė aplinkybės, todėl gėdos dėl antrojo savo darbo jis nejaučia. Permainos: mokslų daktarą J.Šečkų "taksauti" privertė aplinkybės, todėl gėdos dėl antrojo savo darbo jis nejaučia. Permainos: mokslų daktarą J.Šečkų "taksauti" privertė aplinkybės, todėl gėdos dėl antrojo savo darbo jis nejaučia. Permainos: mokslų daktarą J.Šečkų "taksauti" privertė aplinkybės, todėl gėdos dėl antrojo savo darbo jis nejaučia. Permainos: mokslų daktarą J.Šečkų "taksauti" privertė aplinkybės, todėl gėdos dėl antrojo savo darbo jis nejaučia. Permainos: mokslų daktarą J.Šečkų "taksauti" privertė aplinkybės, todėl gėdos dėl antrojo savo darbo jis nejaučia. Permainos: mokslų daktarą J.Šečkų "taksauti" privertė aplinkybės, todėl gėdos dėl antrojo savo darbo jis nejaučia.

Ir dėsto, ir uždarbiauja

38-erių J.Šečkus yra dažnas svečias uostamiestyje.

Geologijos mokslų daktaras ir savo srities profesionalas, puikiai mokantis keturias kalbas, Klaipėdos universitete būsimiems hidrologams dėsto du dalykus: jūrų ir vandenynų geologiją bei geochemiją.

Paprasčiau tariant, jaunuoliams pasakoja apie teršalus po žeme.

Taip pat Vytauto Didžiojo universitete dėsto technogeninę geochemiją.

J.Šečkaus gyvenimas nėra panašus į tradicinio pedagogo ir neretam lietuviui atima žadą.

Geologo kasdienybė šiandien atrodo maždaug taip: dienos metu jis ruošiasi paskaitoms, plaukia į mokslines ekspedicijas jūroje, o vakarais sėda prie automobilio vairo ir tampa taksistu.

Kaip pats pasakojo, dirba laisvu grafiku: turi pakankamai laiko hobiams ir užtektinai pinigų oriam gyvenimui.

"Dirbdamas taksistu nepersitempiu. Tinginio darbas, ne kitaip. Ir galvoti nieko nereikia, juolab kad nežinomas gatves parodo navigacinė sistema", – privalumus vardijo pašnekovas.

Laimingas žmogus

Galbūt "sistemos žmonėms" J.Šečkus pasirodys tikras keistuolis, tačiau jis pats situacijos nedramatizuoja. Priešingai – yra patenkintas šiuo savo sprendimu.

"Paprastai užsakymus priimu vakarais ir naktimis, dienos metu užsiimu akademine veikla. Klaipėdoje būnu paskutinę mėnesio savaitę, o Kaune dėstau tik pavasario semestre, todėl laiko viskam užtenka. Esu laimingas žmogus", – tarstelėjo jis.

Paklaustas, kiek uždirba universitete, vyras atskleidė apverktinus skaičius.

"Šiuo metu Klaipėdos universitete uždirbu 120 eurų, o pavasarį, kai dėstau dar ir Vytauto Didžiojo universitete, – 68 eurais daugiau. Esu įsitikinęs, kad net Albanijoje dėstytojai nesuka galvos dėl savo pajamų", – samprotavo lietuvis.

Akivaizdu, kad dėstymas – lektoriaus dovana valstybei, nes jau pirmąjį mėnesį pavežiojęs įvairaus kontingento žmones jis uždirbo penkiskart daugiau nei universitete.

Studijavo 12 metų

Pats J.Šečkus geologijos mokėsi dvylika metų. Iš pradžių Vilniaus universitete įgijo bakalauro, magistro, o vėliau ir mokslų daktaro laipsnį.

"Mano doktorantūros studijos buvo išskaidytos į dvi dalis, tačiau disertaciją apsigyniau Lietuvoje. Dvejus metus praleidau studijuodamas Vokietijoje, kartu pasinaudojau gera proga išmokti vokiečių kalbą", – prisiminė pašnekovas.

Vieša paslaptis, kad Klaipėdos universitete kai kurių sričių mokslininkų labai trūksta.

Kadangi geologija yra didžiausia J.Šečkaus aistra ir akademinis darbas jam patinka, priėmė pasiūlymą mokyti.

"Universitetui labai sunku prisišaukti žmonių, kurie dirbtų už tokį atlyginimą, o Kaune mane rekomendavo kaip neblogą specialistą. Kiekvienam dalykui turiu po 30 valandų gryno dėstymo per semestrą, taip pat dirbu su praktikantais. Su studentais tris dienas keliaujame aplink Lietuvą, aprodau jiems žymius geologinius objektus, papasakoju apskritai apie mūsų šalies geologiją ir panašiai", – apie mėgstamą darbą pasakojo pašnekovas.

Jis pripažįsta, kad dėstytojo duona, jei viską darai nuoširdžiai, nėra lengva. Esi nuolat stebimas, tave tikrina įvairios komisijos, patiri įtampą.

"Formalios valandos yra viena, tačiau ruošimasis paskaitoms – nenutrūkstamas procesas. Turiu ir bakalaurų studentų, reikia recenzuoti jų darbus. Be to, jei nori būti geras savo srityje, turi nuolat skaityti naujausią užsienio literatūrą", – pastebėjo J.Šečkus.

Pradėjo trūkti pinigų

Kad nedelsiant reikia susirasti naują pragyvenimo šaltinį, J.Šečkus pradėjo svarstyti prieš metus. Mat iki tol užsidirbdavo iš ES finansuojamo projekto.

"Ieškoti papildomos veiklos pradėjau praėjusių metų spalį. Kai baigėsi ilgalaikis europinis "projekčiukas", kuriame dalyvavau kaip geologas ir su pinigais, švelniai tariant, pasidarė striuka", – prisipažino pašnekovas.

Dviejų vaikų tėvas interneto socialiniame tinkle "Facebook" pasiskelbė apie savo gyvenimo pokyčius ir ėmėsi naujojo darbo. Netrukus vyras sulaukė stebėtino populiarumo.

Geologas-taksistas žmonėms pasirodė tikra egzotika. Kad J.Šečkus – neeilinis vairuotojas, klientai pastebi ir nieko apie jį nežinodami.

Dauguma būti vežami mokslininko pageidauja vien todėl, kad šis nestokoja gero humoro jausmo. Esą kelionė su geologu – labai įdomi, sužinai daug naujų dalykų.

Be to, kaip pastebi žmonės, jo automobilyje niekada neišgirsi rusiškos muzikos.

Pačiam mokslų daktarui iš pradžių buvo nemalonu su kitais kalbėti apie savo antrąją veiklą, netgi gėda. Tačiau šį savo požiūrį netruko pakeisti.

"Lūžis įvyko labai staigiai. Tiesiog vieną dieną susimąsčiau: kodėl turėčiau gėdytis? Tai normalus, skaidrus darbas. O tai, kad esu priverstas jį dirbti, nėra mano kaltė", – kalbėjo mokslininkas.

Supurtys švietimo sistemą?

Dabar jis atvirai ir net su lengvu humoru pasakoja apie savo gyvenimą.

"Nemaniau, kad mano įrašas feisbuke sulauks tokio didelio susidomėjimo. Jis buvo skirtas mano draugams – tiesiog tam, kad įsivestų naują mano, kaip taksisto, numerį ir prireikus paskambintų. Bet, pasirodo, tai yra gera proga informuoti visuomenę, kas darosi mūsų švietimo sistemoje, kuriai nesu abejingas", – svarstė pašnekovas.

Žurnalistų dėmesio sulaukęs vyras savo populiarumu naudojasi tikėdamasis bent šiek tiek sujudinti šalies valdininkus ir konkrečiai – Švietimo ir mokslo ministeriją.

Paklaustas, ar "taksaujančio" dėstytojo autoritetas nesumenks, vyras nė kiek neabejoja – jokiu būdu.

"Juk dėstymo lygis nesikeičia, o studentai nėra kvaili, vertina tai, ką tiesiogiai gauna paskaitų metu. Apskritai reikėtų mažiau domėtis įvaizdžio gerinimu, o gyventi savo gyvenimą ir vadinti daiktus savais vardais", – šyptelėjo vyras ir iškart pridūrė, kad, turėdamas galimybę padoriai uždirbti iš mokslinės veiklos, tik taip ir darytų.

"Kitose valstybėse tai būtų normalu, tačiau man, gyvenančiam Lietuvoje, tai yra siekiamybė", – apmaudavo jis.

Paradoksalu, bet emigruoti vyras nesutiktų už jokius pinigus.

"Nesuprantu tų, kurie savo finansines problemas sprendžia emigruodami. Pats paprasčiausias kelias yra spjauti į viską ir išvažiuoti ten, kur lengviau. Myliu savo šalį ir esu įsitikinęs, kad tik mes patys galime ją pakelti. Jeigu visi išvažiuosime, į ką ji pavirs?" – retoriškai klausė geologas.

Žmona uždirba daugiau

J.Šečkus pasakojo, kad artimieji ir draugai jį labai palaiko. Jo žmona – hidrogeologė – dirba privačioje įmonėje, kurioje esą atlygis viršija vidutinę lietuvio algą.

Tačiau J.Šečkų žavi mokslinė veikla, kur jis gali daugiau pasireikšti, tobulėti. Atstovaudamas privačiam sektoriui, dėstyti neturėtų kada, o lankstus taksi darbo grafikas leidžia tokį malonumą.

"Darbdaviai į tai žiūri gana atlaidžiai, jie supranta, kad geologijos mokslo sklaida turi vykti ir kažkas turi tai daryti. Tačiau puikiai žinau, kad dirbdamas privačioje įmonėje negalėčiau puikiai dėstyti ir visko suspėti. Tektų gyventi nuolatinėje įtampoje" – įsitikinęs jis.

Paklaustas, galbūt ateityje mokslininkams mūsų šalyje bus daugiau perspektyvų, ir reikalai pagerės po šių Seimo rinkimų, J.Šečkus mostelėjo ranka.

Balsuoti jis eis, tačiau šioje vietoje optimizmu netrykšta.

"Pagerės tik tada, kai žmogus, ruošdamasis rinkimams, negalės apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Tai yra, kai kandidatai bus kompetentingi ir žmogui bus sunku apsispręsti, kurio kompetencija aukštesnė. Dabar visuose rinkimuose mes renkamės mažiausią blogybę", – kritikos negailėjo Klaipėdos universiteto lektorius J.Šečkus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų