Užkardos ir kartų kaita
A. Šimaitis pats asmeniškai dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ir pateikė naujausią informaciją apie įstaigos finansus ir struktūrinius pokyčius nuo rugsėjo 10 dienos, kai ligoninėje nebeliko skyrių, juos pakeitė 18 klinikų ir keturi centrai.
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo A. Šimaičio, po struktūrinės pertvarkos įstaigoje palengvės administracinis darbas, bus mažiau biurokratijos, bus lengviau organizuoti klinikinę gydomąją veiklą.
„Buvo legendinė tvora, kuri skyrė Klaipėdos universitetinę ligoninę nuo Jūrininkų ligoninės, tai tos tvoros nebėra“, – savo kalbą Seimo Sveikatos reikalų posėdyje pradėjo A. Šimaitis, pridūręs, jog grotų tunelyje tarp dviejų ligoninių taip pat nebėra.
Toliau kalba pasisuko apie personalo kaitą KUL per pastaruosius 12 mėnesių. A. Šimaičio teigimu, į įstaigą įsidarbino 109 gydytojai, o dėl reorganizacijos išeina 93 gydytojai.
„Slaugytojų skaičius pasikeitė faktiškai minimaliai: įsidarbino 96 slaugytojai, išeina – 109. Nuo 30 iki 40 proc. išeinančių žmonių yra pensinio amžiaus. Išeinančių darbuotojų skaičius sudaro 4 proc. visų darbuotojų. Galima sakyti, kad mūsų ligoninėje simboliškai įvyko kartų kaita“, – kalbėjo A. Šimaitis.
Iki rugsėjo 10 d. KUL buvo 7 vadovaujantys asmenys – direktoriai ir pavaduotojai. Šiuo metu dirba 4, buvo keturios vadovaujančios slaugytojos, liko trys.
Po dubliuojančių struktūrų sujungimo ir pertvarkymo, vietoj 207 vadovaujančių administracinių pareigybių liko tik 111.
Esą jei gruodį KUL administracijoje dirbo 162 darbuotojai, tai po rugsėjo 10 d. lieka 154.
Padėtis: patvirtinus KUL pajamų ir išlaidų subalansavimo planą, ligoninėje faktiškai įvestas tiesioginis valdymas, nes kiekvieno didesnio pirkinio įsigijimą turės patvirtinti įstaigos dalininkai. / T. Biliūno / BNS nuotr.
Tiki gražia ateitimi
„Lyginant su 2023 m., paslaugų skaičius pavyko padidinti apie 10 proc. Mūsų finansinis deficitas mažėja nuolat. Iki rugsėjo mėnesio išlaidos viršydavo pajamas apie pusę milijono eurų. Šitas skaičius gerokai mažesnis, nei būdavo 2023 metais, kai siekdavo nuo vieno iki pusantro milijono“, – vardijo A. Šimaitis.
Kaip finansinė situacija keisis po rugsėjo 10-osios struktūrinės pertvarkos?
Kadangi gydytojų skaičius KUL padidėjo, prognozuojama, kad pavyks išlaikyti panašų paslaugų skaičių, kurį teikia dabar, o mėnesio išlaidos atlyginimams, anot A. Šimaičio, turėtų mažėti apie 1 mln. eurų.
„Lapkričio mėnesį mes veikiausiai pasieksime tokią situaciją, kai pajamos išsilygins su išlaidomis. O 2025 metais pajamos ims viršyti išlaidas, ir pradėsime dirbti pelningai. Šiuo metu įsiskolinimų yra virš 6 mln. eurų“, – patvirtino A. Šimaitis.
Pasak KUL vadovo, jei nuo lapkričio pavyks išlyginti pajamas ir išlaidas, iki 2026 m. sausio įsiskolinimų įstaiga neturės.
„Manau, kad mes dabar pasiekėme tą lūžio tašką, po kurio klinikinė, paslaugų situacija tikrai gerės“, – tvirtino KUL vadovas.
Užmokesčio fondas išsipūtė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo, kuris rėmėsi Valstybinių ligonių kasų duomenimis, teigimu, jei KUL atstatytų priešpandeminį paslaugų suteikimo lygį, per metus gautų apie 11 mln. eurų ir skolas išlygintų.
„Bet jei, kaip sakėte, išlaikysite dabartinį teikiamų paslaugų lygį, jūs po trijų mėnesių būsite nemokūs. Mano manymu“, – pabrėžė A. Matulas.
Toliau A. Matulas vardijo KUL atlyginimų mokos fondo duomenis: „2023 m. pirmą ketvirtį, kai vieno filialo vadovas pakėlė atlyginimus, darbo užmokesčiui reikėjo 23 mln. eurų. 2023 m. antrą ketvirtį, kai išėjo laikinasis vadovas ir prieš tai pakėlė kitam filialui atlyginimus, darbo užmokesčio išlaidos sudarė 24,985 mln. eurų. Trečią ketvirtį išlaidos kažkiek sumažėjo. Ir štai jūs atėjote, 2023 m. ketvirtą ketvirtį darbo užmokesčio sąnaudos padidėjo iki 25,638 mln. Šių metų pirmą ketvirtį jūs darbo užmokesčio išlaidas išauginote iki 26,676 mln. eurų, o antrą ketvirtį ši suma viršija 27 mln. eurų. Tai ne visai tai, ką jūs čia rodėte. Džiaugiuosi, kad tvoros nuardytos, tunelis atvertas, bet problemų yra labai daug“, – pabrėžė A. Matulas.
Aš savo nuomonės nekeičiu, manau, kad jis nelabai pajėgus vadovauti šitai įstaigai, bet tai yra vienas mano balsas.
Griežta įstaigos kontrolė
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas įvardijo Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus įstaigos dalininkams, ką reikia daryti, siekiant subalansuoti KUL pajamas ir išlaidas ir įgyvendinti finansinės situacijos gerinimo planą.
Pirmiausia, reikia griežtai laikytis plane įvardytų jo įgyvendinimo terminų, kas mėnesį teikti įgyvendinimo ataskaitą KUL dalininkams ir, siekiant užtikrinti KUL efektyvumą, išteklių ir turto panaudojimo racionalumą bei priimamų sprendimų pagrįstumą, kol nesubalansuotas ligoninės biudžetas, taip pat visus, išlaidas didinančius ir finansinei situacijai įtakos turinčius ligoninės vadovo sprendimus, derinti su KUL dalininkais.
Komiteto posėdyje šiam siūlymui pritarta bendru sutarimu.
„Mes faktiškai pasiūlėme įvesti tiesioginį valdymą. Pasiūlėme ženkliai sustiprinti įstaigos finansinę kontrolę, o visi pirkimai ar atlyginimų kėlimo tvarkos keitimai, taip pat bet kokie pirkimai, kurie gali didinti ligoninės įsiskolinimus, mūsų siūlymu, jie galės būti daromi tik gavus įstaigos dalininkų leidimą“, – pabrėžė A. Matulas.
Pirmininkas požiūrio nekeičia
Šįkart nebuvo užsiminta apie praėjusį posėdį išsakytą pareiškimą dėl galimybių ligoninės vadovui A. Šimaičiui toliau eiti šias pareigas.
Vis dėlto A. Matulas teigia, savo nuostatos šiuo klausimu nekeičiantis.
„Aš savo nuomonės nekeičiu, manau, kad jis nelabai pajėgus vadovauti šitai įstaigai, bet tai yra vienas mano balsas. Ir ne aš priimu sprendimus, juos priima steigėjai. Sveikatos apsaugos ministras dievagojasi, kad tas žmogus dar gali padaryti tam tikrus teigiamus pokyčius“, – teigė A. Matulas.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad A. Šimaičio darbas dabar turėtų būti stebimas ypač atidžiai.
„Ministras turi tokia galimybę, prireikus, stabdyti jo veiklą, nes tai, ką mes čia matome iš Valstybinių ligonių kasų pateiktų duomenų, jei buvę įstaigos vadovai augino tas išlaidas, didindami atlyginimus ir masiškai pirkdami įvairias priemones, tai šitas vadovas ne mažiau prisidėjo, kad išbalansuotų ligoninės sistemą. Mano manymu, yra padaryta ir vadybinių bei kitų klaidų, todėl ir buvo priimtas sprendimas stiprinti įstaigos kontrolę“, – pabrėžė A. Matulas.
(be temos)
(be temos)