Uostamiesčio namų balkonuose kepami šašlykai, laikomi gyvūnai, kaupiamos šiukšlės ir degiosios medžiagos. Gyventojai nesuka galvos, jog tai ne tik sukelia nepatogumų kaimynams, bet ir lemia realų pavojų.

Rengia tikras iškylas

Kepamos mėsos ir dūmų kvapas namuose nebūtinai reiškia tai, kad jis sklinda iš virtuvės. Gali būti, kad jūsų kaimynas tiesiog surengė pikniką balkone ir šašlykus čirškina ant atviros ugnies. Pasitaiko ir komiškų situacijų, kai aukščiau gyvenantys žmonės, pamatę dūmus, pradeda pilti vandenį, norėdami užgesinti tariamą gaisrą.

Daugiaaukščių namų balkonuose toks reiškinys dažnas ir ypač suaktyvėja pavasarį bei rudens pradžioje. Iškylų balkonuose rengėjai nesusimąsto, kad kelia pavojų savo bei kaimynų gyvybėms ir turtui.

Nemaža dalis gyventojų įsivaizduoja nepažeidžiantys įstatymų, o atvirą ugnį balkonuose naudojantys legaliai. Dažnai žmonės perdėtai pasitiki savimi, teigdami, kad laikosi saugumo, ir nieko nutikti negali.

Daugybė uostamiesčio gyventojų apleido balkonus, juos pavertę erdve, kurioje kaupiami nereikalingi daiktai, šiukšlės ir atliekos. Balkonai užbarikaduojami taip, kad kilus gaisrui specialistams pagalbą suteikti tampa sudėtinga.

Kepsninės – tik lauke

Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės numato, kad atviros liepsnos naudojimas daugiabučių balkonuose – draudžiamas.

Atvykus į įvykio vietą ir užfiksavus tokį pažeidimą, buto savininkas turėtų sumokėti baudą. Atviros liepsnos kepsninės draudžiamos ne tik balkonuose ar lodžijose, bet ir 6 m atstumu nuo statinių.

Balkonuose neretai prikrauta ypač daug namų apyvokos daiktų. Žmonės prie kepsninių nebūna visą laiką ir ugnį palieka be priežiūros, todėl lakstant žiežirboms kyla grėsmė sukelti gaisrą. Žiežirbos gali nukristi ir į žemiau esantį balkoną arba ant žolės, esančios prie namo.

„Dėl šios problemos gyventojai kreipiasi palyginti retai. Skundų šiuo klausimu pastaruoju metu nesame gavę“, – tvirtino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Aurelija Lapaitė.

Apie balkone naudojamą atvirą ugnį reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Gresia bauda iki 250 litų

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais balkonus, lodžijas, liukus, angas ir įėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus.

„Tokios būklės balkonų, kuriuose kaupiami įvairūs seni, nenaudojami namų apyvokos daiktai, rakandai, ugniagesių praktikoje pasitaiko, tačiau išskirti vieno ar kito rajono, kuriame tokių balkonų daugiausia, negalėtume“, – teigė A.Lapaitė.

Už priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai gali pritaikyti poveikio priemones – Administracinių teisės pažeidimų kodekse piliečiams numatoma bauda nuo 25 iki 250 litų.

Laikė ir karvę

Šešias daugiabučių namų administravimo įmones uostamiestyje vienijančios bendrovės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys neslėpė, kad žmonės balkonuose laiko pačius įvairiausius dalykus – nuo nereikalingo šlamšto iki gyvūnų.

„Bene didžiausia problema kyla dėl bendrojo naudojimo balkonų, į kuriuos žmonės suneša stambius daiktus. Gyventojų logika tokia: kam tempti nebereikalingą spintą nežinia kur, kai galima ją tiesiog palikti bendrajame balkone? Tokiose vietose būna evakuacijos keliai bei išėjimai, ir visa tai užgriozdinama įvairiais rakandais. Prasidėjus gaisrui, kiltų daug problemų jį gesinant“, – tvirtino M.Genys.

Pasak jo, dabar bandoma sutvarkyti užbarikaduotas vietas, kad jos atitiktų priešgaisrinės saugos taisykles.

Piknikų rengimas, anot vadovo, – taip pat dažnas reikalas.

„Tikrai pasitaiko atvejų, kai žmonės, nesupratę, kad balkone kažkas kepama, iškviečia pagalbą. Gaisrininkai reaguoja į tokius iškvietimus, sudrausmina ir nubaudžia“, – tikino „Mano būsto“ Klaipėdos regiono vadovas.

Dar viena problema, anot jo, yra gyvūnų laikymas.

„Balkone auginami triušiai – jau nešokiruoja, bet balandžiai ir vištos kelia nuostabą, o gyventojams – nepatogumų. Buvo skundų, jog rytais žmones daugiabutyje žadina gaidžio giedojimas. Be to, vištos skleidžia specifinį ir nemalonų kaimynams kvapą. Tiesa, dažniausiai žmonės gyvūnus laiko nežinodami, jog to daryti negalima. Paaiškinus tvarką, jie greitai išsprendžia problemą“, – teigė M.Genys.

Jis prisiminė ir vieną išskirtinį atvejį – daugiau nei prieš 10 metų moteris balkone laikė karvutę.

Įsirengė sūkurinę vonią

Uostamiesčio daugiabučius administruojančios įmonės „Vitės valdos“ direktorius Jevgenijus Sakovskis teigė, kad balkonuose esantys daiktai yra buto savininko nuosavybė.

„Gyventojai dažnai pažeidžia taisykles, tačiau mes šioje situacijoje nieko padaryti negalime. Savininką galime perspėti tik dėl techninės balkono būklės, o tai, kas laikoma jame, yra privatus kiekvieno reikalas“, – kalbėjo J.Sakovskis.

Tik tokiu atveju, jei akivaizdžiai pažeidžiamos sanitarinės taisyklės, buto administratorius gali bandyti organizuoti komisiją, pakviesti Klaipėdos savivaldybės atstovus. Tačiau buto savininkas, pasak „Vitės valdų“ direktoriaus, turi visas teises nieko neįsileisti į butą.

Konfliktus su buto savininkais, kurie kaupia šiukšles ar laiko daug gyvūnų, dažnai sudėtinga išspręsti, bet tai ne pati didžiausia problema, kalbant apie uostamiesčio balkonus. Didžiausią nerimą kelią jų techninė būklė.

„Balkonuose kaupiamos ir sandėliuojamos įvairios atliekos, statybinės medžiagas, šiukšlės ir visa tai, ką norima išnešti iš buto. Pasitaiko žmonių, laikančių dažus, acetoną ir kitas degiąsias medžiagas. Žinau atvejų, kai rūkomos net žuvys. Šašlykų kepimas balkone – kone natūralus ir nieko nebestebinantis dalykas“, – tikino J.Sakovskis.

Pašnekovas atsiminė atvejį, kai naujos statybos name, kur yra didelė terasa, žmogus įsirengė sūkurinę vonią.

„Matyt, pilietis norėjo baseino po atviru dangumi. Problema ta, jog po terasa buvo kitas butas. Dėl nekokybiškai atliktų darbų terasos grindys praleisdavo vandenį ir užliedavo žemiau esančius kaimynus. Rašėme įpareigojimą, skatinantį savininką susitvarkyti, buvo suorganizuota komisija. Tačiau tik tiek ir galime padaryti“, – kalbėjo direktorius.

Nuorūką – į kaimynų butą

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos viršininkas Gintaras Martinkėnas teigė, kad bene didžiausia problema, kylanti balkonuose, yra rūkymas.

„Neužgesintą nuorūką žmogus meta per balkoną, ji nenukrinta ant žemės, o pro langą įskrenda į žemiau esantį balkoną. Taip padegami seni baldai ar sukrauti nereikalingi daiktai“, – pasakojo viršininkas.

Prieš maždaug savaitę G.Martinkėnui kaip tik teko susidurti su panašiu atveju, kai nuorūka įkrito į niekuo dėtos pagyvenusios moters butą ir sukėlė gaisrą.

Žmonės, turintys balkonus, dažnai pamiršta pasirūpinti ir savo gyvūnais, o ypač katėmis.

„Išeidami į darbus gyventojai palieka kampu atidarytą langą, o gyvūnas įstringa. Visas skyrius, pasiėmęs mechanines kopėčias, važiuoja, kad išlaisvintų kniaukiantį gyvūną“, – sakė G.Martinkėnas.

Pasak jo, šašlykų kepimas balkone žmonėms atrodo pramoga, kuri visiškai nepavojinga, tačiau yra priešingai.

„Tokios linksmybės gali baigtis labai liūdnai, jei žarijos nukris ant grindų ar nuskries į lauką. Negali būti net kalbos apie atviros ugnies naudojimą balkonuose. Žmonėms reikėtų jausti didesnę atsakomybę“, – perspėjo viršininkas.

Statistika ir faktai

Gaisrai, kilę daugiabučių namų balkonuose ir lodžijose:

2011 m. – 8

2012 m. – 17

2013 m. – 4