Uostamiesčio gyventojai ruošia ginklus šernų medžioklei Pereiti į pagrindinį turinį

Uostamiesčio gyventojai ruošia ginklus šernų medžioklei

2014-02-02 18:00
Uostamiesčio gyventojai ruošia ginklus šernų medžioklei
Uostamiesčio gyventojai ruošia ginklus šernų medžioklei / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Plintant afrikiniam kiaulių marui, ir uostamiesčio medžiotojai ruošia ginklus. Rengiamasi patiesti 90 proc. Klaipėdos regione gyvenančių šernų. Medžiotojai bus skatinami ir pinigais, – už kiekvieną nušautą šį žvėrį jų laukia išmoka.

Maro tikimybė yra

Sausio pabaigoje Vyriausybė dėl afrikinio kiaulių maro Lazdijų, Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose paskelbė ypatingąją padėtį bei pritarė Aplinkos ministerijos šernų populiacijos reguliavimo planui.

Numatoma, jog apylinkėse, kuriose paskelbta ypatingoji padėtis, bus sumedžioti visi šernai, o rizikos grupei nepriklausančiose liks tik apie 10 proc. šių žvėrių.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas Valdemaras Zakaras neslėpė, jog tikimybė marui atkeliauti į Klaipėdos apylinkes yra.

„Dabar maro židinys yra už 300 kilometrų, tačiau jis juk plinta“, – priminė pašnekovas.

Ne svarstys, o vykdys

Klaipėdos medžiotojai nesvarsto, ar tikrai tikslinga uostamiesčio apylinkėse medžioti šernus.

„Nereikia svarstyti, o reikia vykdyti, ir mes tai darysime. Būtų lengviau tik, jeigu būtų nurodyta, kiek šernų turėtų likti viename tūkstantyje hektarų“, – apie artėjančią medžioklę kalbėjo V.Zakaras.

Vis dėlto Klaipėdos regione nebus organizuojamos specialios medžioklės.

„Viskas vyks taip, kaip ir iki šiol, tik šiek tiek intensyviau“, – planus dėstė Klaipėdos medžiotojų vadas.

Skatins išmokomis

Vyriausybė taip pat pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui už sumedžiotą šerną skirti 250 litų išmoką.

„Šiuo metu dar yra planuojama, kaip bus skirstomi pinigai, tačiau žinoma, jog finansinis skatinimas už sumedžiotą šerną bus skiriamas visoje Lietuvoje“, – patikino Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Paulius Paulaitis.

Sumedžiotus šernus pirmiausiai reikės patikrinti dėl afrikinio kiaulių maro.

„Tik gavus neigiamą atsakymą dėl afrikinio kiaulių maro, šernieną bus galima naudoti maistui“, – pabrėžė P.Paulaitis.

Pavojaus nekelia

Afrikinis kiaulių maras žmogaus gyvybei pavojaus nekelia, vis dėlto, plintantį užkratą pažaboti privalu.

Susirgimai plinta tiesioginio gyvulių kontakto metu arba per užkrėstą inventorių. Tai reiškia, jog minėtoji liga gali atkeliauti į bet kurią Lietuvos vietą.

Jeigu liga pasieks kiaulių augintojų fermas, teks išskersti visus jose auginamus gyvulius. Tai gali kilstelėti kiaulienos kainas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra