Šią savaitę Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programos metinėje konferencijoje Lenkijoje dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas akcentavo Vakarų Lietuvos regiono specifiką atspindinčius lūkesčius.

Tikimasi, kad išsakytos pastabos bus palankiai įvertintos Europos Komisijos ir dar labiau priartins programą prie Lietuvos poreikių 2014–2020 m. ES finansiniu laikotarpiu.
Uostamiesčio vadovo įsitikinimu, vienas iš svarbiausių Vakarų Lietuvos regiono prioritetų yra turizmo skatinimas.

Anot V.Grubliausko, ši sritis, kuri tarp naujosios programos tikslų kol kas nėra labai ryški, verta didesnio svorio, ypač turint galvoje, kad pajūrio regione yra net du kurortai – Palanga ir Nida.

Atsižvelgęs į Lietuvos dalyvavimo programoje patirtį, uostamiesčio meras akcentavo būtinybę plėsti nevyriausybinių organizacijų, kurios iki šiol galėjo būti pareiškėjų partnerėmis, galimybes savarankiškai siekti finansavimo pagal programos priemones. V.Grubliausko įsitikinimu, tai ne tik didintų programos prieinamumą ir populiarumą, bet ir sudarytų palankesnes sąlygas bendruomenių iniciatyvoms įgyvendinti, pilietiniam aktyvumui bei tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti.

V.Grubliauskas siūlo ir tobulinti atsiskaitymo už programos finansuojamus projektus tvarką. „Kol kas skirtingose valstybėse ji skiriasi: vienur taikomas centralizuotas modelis, kitur – decentralizuotas. Pastarasis modelis, taikomas ir Lietuvoje, reiškia, kad projektų audito paslaugas įpareigojamas pirkti pats projekto rengėjas. Būtų prasminga tai suvienodinti visose valstybėse“, – sakė meras.

Kitąmet V.Grubliauskas ir jo atstovaujamas Vakarų Lietuvos regionas perims pirmininkavimą Pietų Baltijos programą įkūrusiam euroregionui „Baltija“, kuris vienija Danijos, Švedijos, Lenkijos, Lietuvos (Klaipėdos) regionus bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Pavasarį Klaipėdoje planuojami šių šalių atstovų susitikimai. Klaipėdos miesto meras yra euroregiono „Baltija“ viceprezidentas.

Pietų Baltijos programa skirta stiprinti tvarią šio regiono plėtrą, vieningai didinant jo konkurencingumą, skatinant žmonių ir institucijų integraciją. 2007–2013 m. laikotarpiu programos teikiamomis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis Vakarų Lietuvoje pasinaudojo 26 institucijos bei organizacijos, keturios iš jų buvo projektų teikėjos. Programoje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos rajono švietimo centras, Rietavo verslo informacijos centras ir kitos institucijos bei organizacijos.

Programos biudžetą 2007–2013 m. laikotarpiu sudarė daugiau kaip 67 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. 2014–2020 m. planuojama tęsti programą, nekeičiant jos teritorinės aprėpties, tačiau beveik ketvirtadaliu padidinus jos biudžetą.