Miesto tarybos nariai verčia savivaldybės darbuotojus nusižengti įstatymams – su pensinio amžiaus interesantais bendrauti ir į jų raštus atsakyti ne valstybine, o jų gimtąja užsienio kalba. Lietuvių kalbos sergėtojus tokie užmojai šokiravo.

Reikia 20 tūkst. litų

Klaipėdos tarybos nariai Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas uostamiesčio savivaldybės administracijai pasiūlė 2012–2014 metų strateginiame veiklos plane numatyti, kad miesto valdiškose įstaigose skundai ir prašymai būtų priimami, o atsakymai į juos pateikiami pareiškėjo kalba.

Tokia privilegija esą turėtų būti taikoma tik pensininkams. Politikai taip pat pasiūlė tokiam valdininkų ir interesantų bendravimui numatyti 20 tūkst. litų per metus.

„Klaipėdoje yra žmonių, kurie nemoka kalbėti ir rašyti lietuviškai. Todėl pensininkams ir reikia sudaryti galimybę raštus ar prašymus rašyti jų gimtąja kalba, pavyzdžiui, rusiškai ar ukrainietiškai. Dabar tie žmonės, kurie gauna atsakymus iš savivaldybės lietuvių kalba, turi eiti juos išsiversti. Žmonėms reikia sudaryti galimybę su valdžia bendrauti patogiai. Pasiekime europietišką lygį“, – entuziastingai siūlė V.Titovas.

Pasiūlymas pribloškė

Jo teigimu, tie 20 tūkst. litų būtų reikalingi vertimui – valdiškose įstaigose gautus prašymus išversti į lietuvių kalbą, o atsakymus – į pareiškėjo gimtąją.

„Manau, tokių raštų ne lietuvių kalba nebus daug, todėl gal net nereikės tokios pinigų sumos“, – skaičiavo politikas.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas stebėjosi, jog politikų galvose gali gimti tokie pasiūlymai.

Ar valstybinė kalba šalyje, kurioje galioja Valstybinės kalbos įstatymas, jau nieko nebereiškia?

"Neteko girdėti, kad kuri nors institucija į piliečių paklausimus atsakinėtų užsienio kalba. Ypač dabar, kai praėjo tiek metų nuo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo 1995-aisiais. Paklauskime emigrantų, ar Ispanijoje, Norvegijoje į jų skundus atsakoma lietuviškai?“ – retoriškai klausė A.Dambrauskas.

Atsakinėti reikės ir kiniškai?

Pavaduotojas pabrėžė, jog Viešojo administravimo įstatyme, Vyriausybės nutarime dėl piliečių aptarnavimo tvarkos įrašyta, kad bendravimas raštu yra valstybine kalba. Valstybinės kalbos įstatyme taip pat yra nuostata, jog šalies institucijose raštvedyba tvarkoma valstybine kalba.

„Jei dabar norima, kad į raštus būtų atsakoma rusiškai, tai gal vėliau, kai Lietuvoje padaugės kinų, jau reikės atrašinėti kiniškai?“ – atsitokėti negalėjo A.Dambrauskas.

Paklaustas, ar nemano, jog reikalaudamas, kad valdiškos įstaigos interesantams į paklausimus atsakytų jų gimtąja kalba, verčia valstybės tarnautojus nusižengti teisės aktams, V.Titovas buvo garantuotas, jog nieko blogo nedaro: „Ne, įstatymams nusižengta nebus. Tai – tik papildomos išlaidos“.

Miesto tarybos dauguma nesutiko tokio siūlymo dėl bendravimo su interesantais nevalstybine kalba įtraukti į miesto strateginį planą.