Pereiti į pagrindinį turinį

Uostamiesčio rotušės įnamiai – įnoringi?

2017-06-07 02:00

Istorinis Klaipėdos rotušės pastatas, kuriame šeštus metus reziduoja uostamiesčio meras ir politinio pasitikėjimo asmenys, vis dar – ne savivaldybės, o Turto banko nuosavybė. Miesto žinion ši rezidencija pereis tik tada, kai joje įsikūrusioms institucijoms savivaldybė pasiūlys kitas jiems tinkamas patalpas.

Dilema: Klaipėdos savivaldybė iš valstybės savo žinion vis dar negali perimti istorinio rotušės pastato, nes neturi kur iškeldinti čia veikiančių valstybinių ir verslo institucijų.
Dilema: Klaipėdos savivaldybė iš valstybės savo žinion vis dar negali perimti istorinio rotušės pastato, nes neturi kur iškeldinti čia veikiančių valstybinių ir verslo institucijų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turto perdavimas užtruko

Perimti savo žinion buvusį magistrato pastatą Danės gatvėje – miesto garbės reikalas. Šią frazę ne kartą kartojo uostamiesčio vadovai.

Tai – istorinė rezidencija, kurioje per Napoleono karus laikinai (1807–1808) gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Vėliau čia veikė Klaipėdos rotušė.

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo kelerius metus pastate buvo įsikūręs Klaipėdos universiteto rektoratas. Paskui – Klaipėdos apskrities administracija.

2010 m. šalyje panaikinus apskričių administracijas, pastatas formaliai perduotas savivaldybei, tačiau faktiškai statinys vis dar priklauso valstybės įmonei Turto bankui.

Tad statinio perėmimo miesto žinion istorija kol kas – be pabaigos.

Palikimas su balastu

Nuo 2010 m. pabaigos savivaldybės tarnautojai ir miesto valdžioje tuo metu buvę politikai nežinojo, ką daryti su šiuo turtu.

Šios dvejonės uostamiesčio biudžetui kas mėnesį kainuodavo apie 5 tūkst. litų, kuriuos teko mokėti už komunalines ir kitas paslaugas.

Tačiau po savivaldos rinkimų Klaipėdos meru tapęs Vytautas Grubliauskas, suvokdamas, kad toks neryžtingumas gali apsiversti miesto nenaudai ir pastatas atiteks kam nors kitam, ilgai nedelsė ir nusprendė jame įkurdinti mero instituciją bei politinio pasitikėjimo valdininkus.

Vis dėlto savivaldybei atiteko tik antrasis statinio aukštas, ir tai ne visas.

Oficialiai tada Valstybės turto fondui (vėliau Turto bankui) priklausančiose patalpose dar liko Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija, Regiono plėtros skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Kol visos šios institucijos tebėra rotušės pastate, miestas negali perimti statinio į savo balansą.

"Rotušė yra valstybės nuosavybė, ją patikėjimo teise valdo Turto bankas, Klaipėdos savivaldybė čia įsikūrusi panaudos sutarties pagrindu. Šį pastatą mes turėjome perimti dar prieš 6 metus, bet nėra kur iškelti čia veikiančių valstybinių institucijų. Ir kol mes jiems nesuteiksime kitų patalpų, tol negausime rotušės", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Pasiūlymai vis neįtinka

Valstybinės ir verslo institucijos rotušės pastate užima didžiąją dalį patalpų.

Pasak E.Simokaičio, juos iškeldinti šiuo metu nėra jokių galimybių, nes tokio ploto, koks jiems reikalingas, miestas savo žinioje neturi.

Anot E.Simokaičio, jei ir turėtų, privalėtų jas suremontuoti ir pritaikyti jų veiklai. Ankstesni bandymai iškeldinti dalį nuomininkų baigėsi nesėkmingai.

"Pavyzdžiui, kažkada Prekybos, pramonės ir amatų rūmams siūlėme bent kelias patalpas – Turgaus gatvėje ir Šaulių gatvėje, bet jiems niekas netiko. Kai baigsis jų panaudos sutartis su Turto banku, galbūt jie nutrauks tą sutartį, gal tada kas išsispręs. Jie geresnėje pozicijoje nei mes esame, jiems gerai taip, kaip yra, o jei mes norime juos iškelti, turime rasti kur", – dėstė E.Simokaitis.

Dėl visko kalta savivaldybė?

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Viktoras Krolis paaiškino, kodėl atsisakė patalpų Turgaus gatvėje.

"Ten privažiavimas apribotas, ir mes negalime atlikti paslaugų. Pas mus būna iki 50–60 interesantų mašinų per dieną. Toliau vyksta pokalbiai su savivaldybe, klausimas nesibaigė. Vienas pokalbis buvo dėl vaistinės patalpų Sportininkų gatvėje, bet mačiau, kad jis dar nesvarstytas", – teigė V.Krolis.

Jis tikino, jog tarpininkavo net ruošiant Vyriausybės nutarimą, kad suteikus tinkamas darbo sąlygas neprieštaraus ir iš rotušės išsikels.

"Mūsų požiūris į tai geranoriškas, bet mes turime turėti tinkamas patalpas darbui. Mums esmė yra ne prestižo klausimas, bet prievaža prie mūsų institucijos verslo žmonėms. O Šaulių gatvėje, kur siūlė, ten tik 67 kvadratiniai metrai, buvome nuvažiavę pasižiūrėti, niekaip nesutilpsime. Mes turime paisyti reikalavimų dėl sertifikatų laikymo sąlygų, ne tik saugumo, bet ir archyvavimo. Pagal visas darbo sąlygas mes ten niekaip netelpame, pas mus dirba 12 žmonių", – aiškino V.Krolis.

Pasak jo, vyksta normalus dialogas, tačiau esą savivaldybė ne itin skuba tuo klausimu: "Jie deklaruoja, kad skuba, bet iš veiksmų taip nepasakyčiau. Mes patys išsikraustytume nors ir rytoj, bet kad galėtume dirbti."

Kai įsisteigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jie veikė buvusiame "Telekomo" pastate Danės gatvėje, paskui persikėlė į dabartinę rotušę.

Tada čia Klaipėdos apskrities viršininku dirbo Laisvūnas Kavaliauskas, kuris, suderinęs su Vyriausybe, sutiko, kad į pastatą atsikraustytų ir ši verslo organizacija.

Verslas turėjo tikslų

Kai apskričių administracijos buvo panaikintos, įsikurti istoriniame Klaipėdos rotušės pastate viltis puoselėjo ir kai kurie verslininkai.

Kol buvo neaišku, kam atiteks šis unikalus statinys, esą juo domėjosi keli neįvardijami asmenys.

Greta rotušės veikia Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos, vadovaujamos Antano Boso, biurų pastatas.

Iš kitos pusės – nekilnojamojo turto vystytojo Rimanto Cibausko biuras, už jo – didžiausias uostamiesčio viešbutis.

Kai kuriuos verslininkus išties masino Klaipėdos rotušė, esanti puikioje vietoje, tačiau miesto savivaldybės vadovai buvo įsitikinę, kad šis pastatas privalo atitekti ne privatiems asmenims, o miestui.

Uostamiesčio rotušė 2007 m., kai joje dar veikė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, buvo rekonstruota.

Pastato palėpėje buvo įrengti kabinetai, sumontuotas fasado apšvietimas.

Darbai kainavo 3,6 mln. litų. Patalpų plotas siekia beveik pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų.

Uždaro rato sindromas

Taigi, jei 2019 ar 2020 m. Turto bankas su valstybinėmis ir verslo institucijomis, įsikūrusiomis rotušėje, nepratęstų panaudos sutarties, teoriškai panaudos gavėjai turėtų iš tų patalpų išsikelti.

"Tiesą sakant, dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turto bankui galvos per daug neskaudėtų, jie yra privati organizacija. Mes, tai yra savivaldybė, turime pasirūpinti valstybinių institucijų iškėlimu. Tačiau, kas bus, kai baigsis panaudos sutartis, nežinau. Mes ieškome tų patalpų ir variantų, bet dabar net neturime ką pasiūlyti. Mūsų tikslas – rotušėje įkurdinti savivaldybę, ir mes pastato nesame atsisakę", – teigė E.Simokaitis.

"Kol kas viskas kabo ore. Savivaldybė neturi ką pasiūlyti nuomininkams. Manau, kad viskas liks, kaip buvo, ir po sutarties pasibaigimo, ji bus pratęsta, ir viskas", – prognozavo viešumo nepanoręs Turto banko atstovas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų