Pereiti į pagrindinį turinį

Uostamiesčio simboliu pripažintas „Meridianas“ virs muliažu?

2013-03-18 05:00
Uostamiesčio simboliu pripažintas „Meridianas“ virs muliažu?
Uostamiesčio simboliu pripažintas „Meridianas“ virs muliažu? / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos simboliu pripažintas burlaivis „Meridianas“, kuris šiuo metu iškeltas į sausumą ir remontuojamas, sukėlė didžiules aistrų bangas. Net pasigirdo kalbų, kad barketiną perėmę verslininkai remontui nori ir mokesčių mokėtojų pinigų. Diskusijų kilo ir dėl to, ar „Meridianą“ išvis bus galima vadinti uostamiesčio simboliu, nes iš jo esą liks tik muliažas.

Papiktino diktatas

Itin skeptiškai naujųjų „Meridiano“ savininkų – verslininkų Aloyzo Kuzmarskio ir Aido Kaveckio atžvilgiu yra nusiteikęs miesto tarybos narys Algirdas Grublys.

A.Kuzmarskis ir A.Kaveckis pernai spalį iš Artūro Žičkaus perėmė „Meridiano“ paramos fondą su visomis jo teisėmis ir pareigomis ir taip tapo naujaisiais burlaivio savininkais.

Perėmimas įvyko po to, kai A.Žičkus išreiškė pageidavimą „Meridianą“ nuskandinti, nes esą uostamiesčio savivaldybė neskiria dėmesio, ir paprašė Vyriausybės skirti vietą Baltijos priekrantėje, kur laivą būtų galima palaidoti.

„Kai vyko burlaivio perėmimo procesas, tai atrodė graži dviejų klaipėdiečių šeimų iniciatyva išsaugoti miesto simbolį. Tačiau dabar mano nuomonė pasikeitė, nes fondo valdytojai ėmė diktuoti sąlygas savivaldybei – esą ši turi sutvarkyti aikštę prie krantinės, kur bus parplukdytas “Meridianas„, maumedžiu iškalti ir ją pačią. Paskaičiavau, kad verslininkų reikalavimai miesto biudžetui gali kainuoti mažiausiai pusę milijono litų“, – teigė A.Grublys.

Jį itin šokiravo tai, kad „Meridiano“ paramos fondo valdybos pirmininkas A.Kuzmarskis viešai išsakė pageidavimą, jog miesto biudžete kasmet būtų numatyta pinigų burlaiviui išlaikyti.

„Manau, kad verslininkai paprasčiausiai norėjo daryti verslą, juk “Meridiane„ numatyta įrengti restoraną. Tačiau kai pamatė, kad burlaivio remontas kainuos gerokai brangiau, nei buvo skaičiuojama, tuomet komercinį projektą staiga norima paversti visuomeniniu. Man pikta, kad savivaldybei diktuojamos sąlygos ir taip siekiama realizuoti privatų projektą“, – nuomonę reiškė A.Grublys.

Gera valia – priedanga?

Jis pabrėžė, jog kartą ir visiems laikams reikia parodyti, kad negalima prisidengiant visuomenine iniciatyva kėsintis į mokesčių mokėtojų pinigus.

„Jei “Meridiano„ remontui verslininkai neturi pinigų, tegul žmonių prašo aukų. Aš ir pats paaukočiau kelias dešimtis litų. Miesto biudžetas yra ribotas. Jau prigesinome Klaipėdoje šviesas, rečiau valome kiemus, o iš biudžeto vis norima ir norima gauti pinigų. Verslininkams tikrai galime padėkoti už tai, kad jie stengiasi, jog prie Danės krantinės stovėtų “Meridianas„, jis būtų išsaugotas, bet tai reikia daryti ne tokiomis priemonėmis“, – kalbėjo miesto tarybos narys.

Iš pradžių buvo skaičiuota, jog „Meridiano“ remontas ir atstatymas gali kainuoti apie 2 mln. litų, tačiau dabar jau minimi 7 mln. litų. Teigiama, jog kol kas barkentina remontuojama asmeninėmis jos savininkų ir rėmėjų lėšomis.

„Nereikia rašyti skaičių, kiek laivas kainuos, nes bus aišku tada, kai pabaigsime darbus“, – apie išlaidas kol kas kalbėti nebuvo linkęs „Meridiano“ paramos fondo valdybos pirmininkas A.Kuzmarskis.

Visų miestiečių turtas

„Mano ir, matyt, daugelio miesto tarybos narių pozicija yra tokia, kad savivaldybė turi prisidėti prie “Meridiano„ išsaugojimo. Būtų idealu, jei verslas galėtų prisiimti visas išlaidas, bet taip nėra. Burlaivis priklauso viešajai įstaigai, o tai jau reiškia, jog kalbama yra ne apie privačius, o viešuosius interesus. “Meridianas„ seniai bent jau dvasiškai yra visų miestiečių turtas, todėl jie tikrai nesuprastų, jei savivaldybė sakytų, kad burlaivis yra ne jos reikalas“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Jis atskleidė, jog uostamiesčio valdžia dalyvavo „Meridiano“ perėmimo procese. Esą tik atrodė, kad perėmimas įvyko staiga, tačiau jam rūpestingai buvo ruošiamasi, su A.Kuzmarskiu ir A.Kaveckiu įvyko ne vienas susitikimas.

„Verslininkai mūsų klausė, kas bus, jei jie perims “Meridianą„. Pirminėse kalbose buvo lyg ir sutarta, jog savivaldybė taps burlaivio paramos fondo dalininke, bet kai sandoris įvyko, susidūrėme su faktu, kad mums tos dalies taip ir nebuvo pasiūlyta. Tačiau nenusiminėme, nes žinome, kad barkentina pateko į geras rankas ir savininkai nieko neslepia, viskas daroma viešai“, – tvirtino A.Šulcas.

Prisidėti – garbės reikalas

A.Kuzmarskis teigė, jog uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas yra pakviestas į fondo valdybą, o savivaldybei pateiktas siūlymas tapti dalininke.

„Mes norime, kad savivaldybė būtų fondo dalininkė, matytų, kaip eikvojami pinigai, kuriuos patys ir skiriame. Taip pat paprašėme, kad savivaldybė, pagal galimybes, skirtų pinigų “Meridiano„ eksploatacijai. Kiekvienas geranoriškai skirtas 10 litų yra pliusas, o ne minusas. Jei “Meridianas„ yra miesto simbolis, manau, būtų garbinga, jei savivaldybė prie jo prisidėtų“, – dėstė A.Kuzmarskis.

Tačiau jis pabrėžė, jog tikrai nevaikščios ištiesęs rankos, nes svarbiausia yra darbai – suremontuotas ir atstatytas „Meridianas“.

A.Šulcas įsitikinęs, kad tarp savivaldybės ir „Meridiano“ paramos fondo tikrai bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis – tai yra tik laiko klausimas.

„Mūsų durys yra atviros, galime prisiimti ir finansinių įsipareigojimų, tačiau reikia nusistatyti, kokios jie bus formos. Gal iš fondo pirksime paslaugas – “Meridianą„ naudoti reprezentacijai, edukacijai, turizmui. O kai bus prašymas skirti pinigų remontui, tada ir krikštysime. Dabar apie tai kalbėti dar anksti“, – teigė A.Šulcas.

Bet jis pabrėžė, jog savivaldybė laikysis savo įsipareigojimo sutvarkyti skverą prie Danės krantinės iki „Meridianui“ sugrįžtant į savo vietą.

Laivą ketinama parplukdyti šiemet iki Jūros šventės ir tada tęsti vidaus remonto darbus, kuriuos planuojama baigti kitąmet.

Stato muliažą?

„Meridiano“ remontas kelia ne ką mažesnių aistrų.

A.Grublys įsitikinęs, jog burlaivio nebebus galima vadinti miesto simboliu, nes jis bus pastatytas iš naujo, tad bus tik muliažas.

„Kai A.Kuzmarskis Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijoje pristatė barkentinos remonto eigą, tapo akivaizdu, kad ji statoma iš naujo. Todėl tikrai skeptiškai vertinu galimybę “Meridianą„ ir toliau vadinti miesto simboliu. Tai bus muliažas, kurio pavadinimas “Meridianas", – nuomonę reiškė A.Grublys.

Tokius pasvarstymus A.Kuzmarskis pavadino tik vieno žmogaus nuomone.

„Laivas yra remontuojamas ir atstatomas. Natūralu, kad supuvusi mediena keičiama. O tai, ką galima išsaugoti, bus išsaugoma. Aš tikrai neabejoju, kad “Meridianas„, kaip ir buvo, taip ir liks miesto simboliu. Keista, kad apie laivą sujudo kalbėti tie, kurie nežino situacijos“, – stebėjosi A.Kuzmarskis.

Komentaras

Laisvūnas Kavaliauskas

Paveldosaugininkas

Einant Biržos tiltu ir pažvelgus į tą tuščią vietą, kur stovėjo „Meridianas“, tikrai jo trūksta – kaip miesto simbolio, prie kurio per daugybę metų pripratome. Ir net nelabai svarbu, kad jis bus atstatytas, o ne restauruotas. Kiek žinau, vaizdas bus toks, koks buvo, o to visiškai užtenka, kad „Meridianą“ ir toliau galėtume vadinti miesto simboliu. Aišku, pretenduoti į kultūros vertybių sąrašą jis nebegalės, nes tuomet būtų reikėję statyti repliką, o tai kainuotų daugybę milijonų litų. Bet juk miestiečiams svarbiausia, kad Danės krantinę „Meridianas“ puoštų ir nesvarbu, iš kokios medienos jis bus atstatytas. Kažkiek istorinio laivo jame vis tiek išliks, juk ketinama įrengti ir ekspozicinę salę. Manau, kad pasirinktas variantas suremontuoti ir atstatyti laivą yra kompromisinis. Tai daug geriau nei ieškoti milžiniškų pinigų „Meridianui“ restauruoti.


„Meridiano“ istorija

1947 m. vasario 22 d. laivų statykloje „Oy Laivateollisuus Ab“ Turku mieste Suomijoje pradėta medinės barkentinos „Meridianas“ statyba.

1948 m. rugpjūčio 30 d. burlaivio statyba baigta.

1948 m. spalio 1 d. burlaivis perduodamas TSRS.

1949 m. gegužės 3 d. burlaivį perima Klaipėdos jūreivystės mokykla.

1968 m. nelaimingo atsitikimo metu žuvus 6 kursantams, „Meridianas“ išbraukiamas iš plaukiojančių mokomųjų laivų sąrašo. Vilkikas „Kagul“ barkentiną atplukdo į Klaipėdą.

1970 m. laivas perduodamas Klaipėdos valgyklų, restoranų ir kavinių trestui.

1971 m. burlaivyje pradeda veikti tuomet prestižinis restoranas.

1994 m. gruodžio 22 d. barkentina perduodama (privatizuojama) UAB „Meridianas“ nuosavybėn.

2000 m. vasario 29 d. Klaipėdos mero sudaryta komisija konstatuoja, kad laivas yra avarinės būklės ir įpareigoja UAB „Meridianas“ pašalinti laivą iš Danės upės.

2000 m. rugpjūčio 1 d. meras kreipiasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl visuomenei grėsmę keliančios barkentinos pašalinimo iš Danės.

2000 m. rugsėjo 24 d. nusikalstama grupuotė sprogdino barkentiną.

2001 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino ieškinį ir įpareigojo savininką nuplukdyti „Meridianą“ nuo savivaldybei priklausančios Danės upės krantinės.

2001 m. sausį laivą už simbolinį 1 litą iš UAB „Meridianas“ nupirko Artūras Žičkus.

2001 m. sausio 18 d. įkurtas Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondas, kuriam neatlygintinai perduodamas burlaivis.

2001 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas panaikina ankstesnį sprendimą ir patvirtina miesto savivaldybės ir „Meridiano“ paramos fondo taikos sutartį.

2005 m. balandžio 20 d. „Meridianas“ įrašomas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

2009 m. lapkričio 26 d. miesto taryba vienbalsiai pritarė bendradarbiavimui su Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondu, siekiant jūrinio miesto simbolio išsaugojimo ateities kartoms.

2012 m. spalio 19 d. pasikeičia „Meridiano“ paramos fondo dalininkai. Jį su visomis teisėmis ir pareigomis perima verslininkai A.Kuzmarskis ir A.Kaveckis.

2012 m. lapkričio 10 d. „Meridianas“ ištemptas remontuoti į „Klaipėdos laivų remonto“ doką.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų