Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai jau ne pirmą kartą rengiasi verslo misijai į Kaliningrado sritį. Pastebima, kad ekonominiai, turizmo bei kultūriniai ryšiai tarp Vakarų Lietuvos regiono ir Kaliningrado stiprėja.

Verslo misija

„Tai jau ne pirmoji rūmų narių misija į Kaliningrado sritį. Susidomėjimas buvo ir yra didelis, abipusė nauda – taip pat“, – tvirtino misiją organizuojantis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Viktoras Krolis.

„Verslo misijos labai svarbios, nes būtent tokie susitikimai padeda atrasti ir sustiprinti naujus kontaktus, ryšius, partnerystę. Svarbu ir asociacijoms, vienijančioms verslininkus, kad bendravimas neišnyktų. Kaliningradiečiai domisi investicijomis tiekiant tam tikrus produktus į Lietuvą. Bet ir pas jus pačius gamintojų pakankamai. Kai kurios jūsų įmonės pas mus jau įsitvirtino. Kalbu apie kompaniją “Vičiūnai", – teigė Kaliningrado prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Aleksejus Zinovjevas.

Domisi nauja rinka

Aštuonerius metus veikiančios bendrovės „Vadasiga“ vadovas Vaclovas Daukintis taip pat apsisprendė vykti į verslo misiją Kaliningrade.

„Į tokią misiją Kaliningrade vyksime jau antrą kartą. Kaliningrado rinka mus visada domino. Praėjusią vasarą sulaukėme klientų iš kaimyninės Rusijos srities, tai pagalvojome, kodėl mes patys pas juos negalime nuvažiuoti. Juk Kaliningradas labai arti, tai – Rusijos vakarai. Greitu metu ten nusimato didžiulės investicijos, manau, ir klientų atsiras. Pradžioje verslo partnerių ieškosime Kaliningrade, paskui – jau Maskvoje“, – ambicingus planus dėstė V.Daukintis.

„Vadasiga“ pristato Italijos, Ispanijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos gamintojų sukurtus baldus bei aksesuarus. Nuo klasikinių iki šiuolaikinių lauko, restoranų, konferencijų, biuro, buto baldų.

Vilioja Lietuvos pajūris

Nekilnojamojo turto agentūrai „Aidila“ jau beveik 20 metų vadovaujantis Algimantas Bružas taip pat susidomėjo šia iniciatyva.

„Mus domina ši rinka. Pastaruoju metu pastebimos tendencijos, kad Rusijos piliečiai, tarp jų ir iš Kaliningrado srities, siekia įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvos pajūryje. Tie procesai suaktyvėjo pernai vasarą. Nemažai nekilnojamojo turto rusai perka asmeniniam naudojimui, Palangoje – daugiau, Neringoje – mažiau, bet procesai vyksta. Šiandien taip pat turime Rusijos piliečių užklausų dėl poilsiaviečių pirkimų. Tad, atsižvelgdami į tai, mes norime duoti žinią, kad mūsų įmonė gali teikti informaciją ir pritraukti tiek asmeninių, tiek ir verslo investicijų“, – tikino A.Bružas.

Ieškoti rinkų Rusijoje verčia ir kita aplinkybė. Vis garsiau prabylama, kad Palanga pradeda konkuruoti su Jūrmala, ji tampa patrauklesnė kainomis ir savo aplinka.

„Jūrmala praaugo pati save, ten rusakalbių koncentracija didelė, jie patys nebepatenkinti tomis kainomis, procesais ir trintimi tarp savų. Dėl to dabar vis dažniau atsigręžiama į Palangą. Juolab Palangoje ketinama rekonstruoti vasaros estradą ir rimtai prabilta apie tai, kad Jūrmalos muzikos festivalis persikels būtent į Palangą. Ar tai nutiks greitai, neaišku, bet ši tendencija aptarinėjama abiejose pusėse“, – neslėpė A.Bružas.

Išduoda daugiau vizų

Susidomėjimas bendradarbiavimu tarp Kaliningrado ir Lietuvos – abipusis, tvirtino Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius.

„Į generalinį konsulatą Kaliningrade lietuvių verslininkai kreipiasi labai dažnai. Yra nemažai bendrų įmonių. Lietuviams Kaliningrado sritis ekonominiu požiūriu labai įdomi, nes netoli atsigabenti darbo įrankius ar atsivežti darbuotojus, todėl išlaidų gana nedaug. Tad Lietuvos verslininkai čia pakankamai dažnai važiuoja, ieško tam tikros nišos ir kontaktuoja su generaliniu konsulatu. Lygiai taip pat ir kaliningradiečiai, ieškodami partnerių Lietuvoje, kreipiasi į mus, bet Lietuvos verslininkai dirba žymiai aktyviau“, – pasakojo V.Stankevičius.

Pasak generalinio konsulo, kaliningradiečius labiau domina turizmo verslas, jiems patinka Lietuvos pajūrio kurortai.

„Pagal išduodamas vizas pastebėjome, kad auga sveikatingumo arba medicininis turizmas. Rusai labai vertina mūsų gydymo paslaugas, gauname visokiausių užklausimų“, – tvirtino generalinis konsulas.

V.Stankevičiaus įsitikinimu, santykiai tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities vystysis.

Trejus metus šiame poste dirbantis diplomatas pastebi, jog kasmet išduodama vis daugiau vizų važiuoti į Lietuvą. Esą susidomėjimas ja tik auga, nes kaliningradiečiai labai vertina mūsų šalies infrastruktūrą, paslaugų kokybę.

„Todėl manau, kad mūsų kaimynai į Lietuvą važiuoja ir važiuos“, – įsitikinęs V.Stankevičius.

Kaliningrado srities vizitinė kortelė

Tai labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos Federacijos dalis.

Kaliningrado sritis suformuota 1946 m. balandžio 7 d.

Srities plotas – 15 tūkst. kv. km (13 tūkst. kv. km be Kuršių marių ir Aistmarių).

Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km.

Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose sritį skalauja Baltijos jūra.

2010 m. surašymo duomenimis, srityje gyvena 938 tūkst. gyventojų.

Beveik pusė visų srities gyventojų – Kaliningrado mieste.

Po 2007 m. administracinės reformos Kaliningrado srityje yra 22 municipaliniai dariniai.

Srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas. Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba. Išvystyta maisto pramonė, žvejyba.

Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 proc.).

Gintaras kasamas Jantarnyj gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate jis apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.

Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovetske – upių uostai. Kaliningradą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.

Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.

Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.

Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika.