Europoje jau nuo 1985 metų švenčiama Tarptautinė žvejų diena, kuri Klaipėdoje pažymima bene pirmą kartą.

Paprastų žvejų šventė

Tarptautinę žvejų dieną Klaipėdoje nuspręsta plačiau paminėti šiemet birželio 27-ąją. Tą dieną Danės krantinėje nuo Pilies tilto iki Šiaurės rago šurmuliuos šventinė mugė.

Tarptautinę žvejų dieną Klaipėdoje nusprendė pažymėti Palangoje įregistruota Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija.

Jos vadovas Mindaugas Rimeikis nuo 2012 metų buvo prekybos šviežiomis žuvimi Klaipėdoje koordinatorius. Kaip tik Klaipėdoje tarp Pilies tilto ir Šiaurinio rago įrengti prekybos šviežiomis žuvimis kioskeliai. Žuvys pardavinėjamos ir iš Danės upėje prie krantinių sustojančių žvejų laivų. Tai pridėjo uostamiesčiui žuvų kvapo.

„Pagal programą esame numatę surengti Žvejų dienos šventės atidarymą. Veiks mugė, kur bus prekiaujama žuvimis, žvejybos įrankiais. Vakare planuojame surengti koncertą su žvejiškos kultūrinės tematikos pristatymais“, - tikino M.Rimeikis.

Akcentuojama, kad šventę organizuoja patys žvejai ir jų organizacijos. Tai būtų įrodymas, kad padžiovė tinklus žvejai moka linksmintis.

Akcentavo žuvų apsaugą

Minėti tarptautinę žvejų dieną buvo nuspręsta 1984 metais Tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje Romoje. Pasirinkta ir konkreti diena – birželio 27-oji. Tam įtakos turėjo žvejų globėjo Šv. Petro vardadienis, kuris pažymimas birželio 29-ąją.

Iki šiol Lietuvoje ši diena labiau minėta kaip žvejybos išteklių apsaugos ar mėgėjiškos žūklės diena. Būdavo akcentuojama, kad Lietuva laikosi tarptautinių konvencijų ir saugo Europoje vertinamas retas net 24 rūšių žuvis.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pagal Berno konvenciją saugomos nėgių ir žuvų rūšys, gyvenančios (gyvenusios) Lietuvos vandenyse. Tai jūrinė, upinė bei mažoji nėgės, sturys, perpelė, sykas, seliava, lašiša, kiršlys, salatis, saulažuvė, skersnukis, srovinė aukšlė, sparis, žiobris, ožka, kartuolė, paprastasis kirtiklis, auksaspalvis kirtiklis, vijūnas, šamas, paprastasis kūjagalvis, smėlinis ir paplūdimių grundalas.

Jau ne pirmus metus kalbama, kad Lietuvoje siekiant išsaugoti žuvis reikėtų laikytis griežtesnės tvarkos pagrįstos mokslininkų rekomendacijomis.

Žvejų ir žuvų globėjai

Pasaulyje kaip žvejų diena dar minima ir lapkričio 23-oji. Tai yra Šv. Klemenso – žvejų globėjo diena.

Popiežius Klemensas gyveno apie 150-215 metus po Kristaus. Jis buvo persekiojamas dėl krikščionybės skelbimą. Nuskandintas Juodojoje jūroje. Išliko pasakojimas, kad katalikai jo labai gedėjo. Prasivėrusi jūra ir jie pateko į marmuro bažnyčia dugne, kur gulėjo Šv. Klemenso kūnas. Pagarbinę Dievą prie jo kūno žmonės grįžo atgal ir jūra užsivėrė. Dėl to Šv.Klemensas ir laikomas žvejų globėju.

Taip pat yra laikoma, kad žvejams ir jūrininkams pagelbėja ir vandenų dievas Poseidonas (Romėnų - Neptūnas). Jo garbinimo šventės vyksta liepos 23-ąją.

Žvejų globa priskiriama ir Šv. Petrui. Vakarų Europoje ne mažiau populiarus buvo ir archangelas Mykolas, kuris globojo pirklius, jūrininkus, žvejus ir visus tuos, kurie prasimano maisto iš vandens.

Gilios švenčių tradicijos

Žvejų šventės Europoje turi gilias tradicijas. Bene populiariausios silkių dienos. Jos daugiausiai švenčiamos įvairiuose Šiaurės jūros regionuose. Tačiau ne mažiau populiarios jos ir Baltijos jūros Vokietijos Liubeko, Rostoko, Greifsvaldo regionuose. Kai kuriuose Vokietijos regionuose netgi rengiamos žvejų savaitės. Kasmet liepos 3 dieną įspūdinga žvejų šventė rengiama Vokietijos Fisherdorf vietovėje su kaukių karnavalu ir vandenų karaliaus palyda. 

Katalikiškoje Lenkijoje populiarūs žvejų ir jūrininkų globėjo šv. Mikalojaus festivaliai. Tačiau pažymimos ir silkių dienos. Rugpjūčio pradžioje Helos pusiasalyje švenčiama ypač populiari Ungurių diena. Šios žuvies garbinimo šventė yra ir Lenkijos Tolkemito miestelyje, esančiame prie Aistmarių. Lenkijos Kašubijos krašte populiarios menkių dienos.

Prieškaryje Lietuvoje didesnės žvejų šventės nebuvo. Garbinti tik įvairūs šventieji – žvejų ar vandens globėjai. Žvejų šventės pradėtos švęsti sovietmetį – Nidoje, Rusnėje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje. Tos šventės išliko, atsirado ir naujų, kaip stintų diena Palangoje, žiobrinės ir stintapūkio šventės Nidoje.

Klaipėdoje labiau išsiskiriančios žvejų šventės nebuvo – ji sutapdavo su Jūros švente. Ir dabar per Jūros šventę Klaipėdoje vyksta žvejybą akcentuojantys renginiai. Tačiau jų yra per mažai, žvejybos kultūra ir tradicijos puoselėjamos menkai.