Pritaikys ir ekstremaliam plaukimui

Uosto tarnybos yra pateikusios viziją, kad norėtų įsigyti ir esant blogoms sąlygoms jūroje ir uoste tinkamą plaukioti 16–18 m ilgio locmanų katerį.

Tokiam laivui taikomas itin ekstremalus reikalavimas – įveikti iki 30 m per sekundę vėją ir netgi iki 5 m aukščio bangas. Tokios bangos nėra dažnos, nors Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra užfiksuota ir 6 m aukščio bangų.

Net ir dideliam laivui tai ganėtinai ekstremalus plaukimas, o kateriams tai – jau rimtas išbandymas.

Įsigyti tokį katerį Uosto direkcija nori dar ir todėl, kad jį galima būtų naudoti ir gelbėjimo darbams. Laive būtų sumontuota speciali paieškos ir gelbėjimo įranga, elektrinė pakėlimo iš vandens gervė, numatytos ne mažiau kaip 5 vietos keleiviams priimti. Taip pat pageidaujama, kad laivas galėtų laužyti ledą.

Išskirtinis šio laivo reikalavimas būtų, kad jis galėtų buksyruoti ir kitus laivus. Siekiama, kad laivas būtų gana manevringas su papildomais vairavimo įrenginiais.

Pageidaujama, kad locmanų kateris būtų hibridinis – varomas dyzelinu ir elektros varikliu – generatoriumi, kuris energiją imtų iš specialiai sumontuotų baterijų. Laivą valdytų du žmonės – kapitonas ir mechanikas arba jūreivis-motoristas.

Įvertino locmanų paslaugas

Įsigydama naują locmanų katerį Uosto direkcija siekia išlaikyti tą lygį, kokį ši tarnyba yra sukūrusi uoste.

Neseniai buvo atliktas Klaipėdos uosto locmanų darbo tyrimas. Į Klaipėdos uostą atplaukiančių užsienio laivų kapitonai itin palankiai atsiliepė apie locmanų darbą.

Įsigydama naują locmanų katerį Uosto direkcija siekia išlaikyti tą lygį, kokį ši tarnyba yra sukūrusi uoste.

Šiuo metu Klaipėdos uoste dirba 22 locmanai. Jų kvalifikacija yra itin aukšta, nes locmanai yra jūrininkų mokslus baigę asmenys, kurie dirbo laivuose, o po to, atėję į Klaipėdos uostą locmanauti, papildomai studijavo uosto sąlygas, gilino žinias prie treniruoklių, laikė egzaminus.

Tik locmanai žino, kad laivų vedimas į Klaipėdos uostą esant ekstremalioms sąlygoms nėra lengvas. Įplaukiant iš jūros per uosto vartus reikia daryti gana aštrų posūkį. Laiku to nepadarius, galima susidurti su laivais, stovinčiais prie pirmųjų uosto krantinių.

Šiuo metu atliekama Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcija. Po jos laivų vedimo sąlygos pagerės, posūkio kampas smarkiai sumažės.

Ir pačiame uoste yra specifinių vietų, kur užsienio laivų kapitonams reikia locmanų patarimų, kaip geriau švartuoti laivus. Klaipėdos uosto locmanai yra gerai pasirengę, turi specialią nešiojamą kompiuterinę įrangą. Ji padeda įvesti ir švartuoti laivus, teikia informaciją apie oro sąlygas, sroves ir kitus pokyčius realiu laiku.

Misija: Uosto direkcijos laivai jūroje sutinka ir išlydi užsienio laivus. V. Matučio nuotr.

Laivai užsiima ir komercija

Uosto direkcija locmanams plukdyti į laivus naudoja tris katerius.

Naujausias iš jų 19,5 m ilgio „Smiltė“ pastatyta 2006 m. Ji naudojama ne tik locmanams pristatyti į laivus, bet ir gali atlikti įvairius papildomus darbus: į laivus jūroje nugabenti agentus, komisijas, atlikti laivų įgulų keitimą, pervežti keleivius, smulkius krovinius, po Klaipėdos uostą plukdyti nedideles ekskursijas.

Po to, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tapo akcine bendrove, ji nustatė savo laivų nuomos kainas. „Smiltės“ vienos valandos nuomos kaina siekia beveik 130 eurų be PVM.

Kitas locmanų kateris „Mingė“, kurio ilgis 14 m, pastatytas 2005 m. 15 m ilgio kateris „Dangė“ statytas 2003 m. Abu šie laivai, kaip ir „Smiltė“, gali būti išnuomoti.

Be trijų locmanų katerių, Uosto direkcija dar naudoja 23 m ilgio 2017 m. pastatytą narų laivą „Naras“, 14,5 m ilgio 2007 m statybos narų laivą „Gelmė“.

Uostui ypač naudingas 23 m ilgio 2013 m. pastatytas hidrografinis laivas „Lotas“. Jo batimetrinių matavimų paslauga už valandą siekia per tūkstantį eurų.

Uoste dar naudojami ir nedideli boninių užtvarų statymo kateriai „Zunda“, kurie taip pat jau turi savo komercinių paslaugų įkainius.

Šiuo metu Uosto direkcija jau yra užsakiusi pastatyti 45 m ilgio atliekų ir lijalinių vandenų surinkimo laivą. Laivas, kurio statybos vertė 10,9 mln. eurų, bus pastatytas iki 2025 m.