Ministro ir mero pozicijos

Pagal šiuo metu įstatyme numatytą modelį, po pertvarkos visos direkcijos akcijos nuosavybės teise turėtų priklausyti valstybei.

Tačiau rengiantis šiai reformai, pasigirdo iniciatyva, kad dalį naujosios bendrovės akcijų turėtų valdyti ir Klaipėdos savivaldybė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tokią iniciatyvą vertina gana palankiai ir tai jau kartą yra aptaręs su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku.

"Miesto didesnį suinteresuotumą uosto ekonomine ir finansine sėkme visada vertiname palankiai. Klausimas dėl kitų subjektų ir savivaldybės dalyvavimo įmonės valdyme yra atviras. Ateityje visos alternatyvos dėl kitų akcininkų dalyvavimo svarstytinos, tačiau pirmiausia turi būti įgyvendintas pertvarkos procesas, įvertintas direkcijos turtas, suformuotas įstatinis kapitalas ir nustatyta akcijų vertė. Tik po šio etapo galima būtų svarstyti kitų akcininkų prisijungimo, jų piniginio įnašo dydžio ir kitus aspektus. Tokia idėja nėra nauja ir jau anksčiau ją esu aptaręs su meru, bet prie jos bus galima grįžti tik po minėtų procedūrų", – kalbėjo M.Skuodis.

V.Grubliauskas teigė, kad apie galimybę Klaipėdai tapti uosto akcijų valdytoja jis pats kalbėjo dar 2004-aisiais, kai buvo išrinktas į Seimą.

"Tai buvo kalbama nuolatos. Tik svarstyta, ar tai turi būti akcijos ar kažkokios fiksuotos dotacijos miestui, ar kiti uosto ir miesto bendradarbiavimo scenarijai, įteisinti su tam tikromis finansinėmis paskatomis. Tų idėjų buvo ne viena. Ir po pastarųjų įstatymų korekcijų su dabartiniu susisiekimo ministru apie tai kalbėjome ne kartą, kad galbūt dabar išaušo ta diena ir galima to siekti. Juolab ši miesto ambicija visai logiška. Ir nors dabartinio ministro pozicija šiuo klausimu labai geranoriška, bet sprendimus priims Vyriausybė", – teigė V.Grubliauskas.

Permainos kėlė aistras

Panašu, kad perspektyva, jog miestas gali tapti Uosto direkcijos akcijų dalininkas, nežavi paties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako.

"Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Tema yra labiau politinė, tad į diskusiją veltis nenoriu. Uosto įstatymas aiškiai apibrėžia, kad uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Klaipėdos jūrų uosto žemė, akvatorija, laivybos kanalas, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, keliai, geležinkeliai priklauso valstybei. Nuo 2023 m. sausio 2 dienos Uosto direkcija taps akcine bendrove, kurios 100 procentų akcijų valdys valstybė", – įsitikinęs A.Latakas.

Aistros kilo ne tik kalbant apie būsimas uosto akcijų dalybas, bet dar gerokai anksčiau – apskritai pradėjus diskusijas dėl uosto statuso permainų.

Tam nuo pat pradžių nepritarė visuomenininkai ir jūrininkų organizacijų atstovai, kurie prieš dvejus metus kreipėsi į šalies vadovus – Prezidentą Gitaną Nausėdą, tuomečius premjerą Saulių Skvernelį bei susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, kad šis svarbus strateginis objektas išliktų valstybės rankose.

Šių metų liepą Prezidentas vėl grąžino Seimui svarstyti valstybės įmonių, tarp jų ir KVJUD, pertvarkymo į akcines bendroves įstatymų paketą.

Seimui įtraukus į įstatymus nuostatas, sustiprinančias su viešosios transporto infrastruktūros valdymu ir nacionaliniu saugumu susijusių interesų apsaugą, šių metų rugsėjį G.Nausėda šį įstatymą pasirašė.

Tuo atvertas kelias KVJUD pertvarkyti į akcinę bendrovę.

Regis, visuomenininkų nuomonė šiuo klausimu įtakos daugiau nebeturės.

Liko kitas aspektas – ar Klaipėdos miestui bus suteikta teisė tapti uosto akcijų dalininku.

Nuspręsta: nuo 2023 m. pradžios Susisiekimo ministerijai pavaldžios valstybės įmonės, taip pat ir KVJUD, bus pertvarkytos į akcines bendroves. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Norai yra per dideli?

Klaipėdos politikų požiūriu, akcijų miestui priklausyti turėtų jau vien todėl, kad uosto reikmėms naudojama uostamiesčio infrastruktūra ir miestui už tai atlyginama per mažai.

A.Latako pasiteiravus, ar, jo požiūriu, šiuo metu yra pakankami uosto finansiniai prisidėjimai prie miesto gerovės, o gal uostas galėtų būti  naudingesnis miestui, uosto vadovas pabrėžė, kad taip formuluojamas klausimas esą nėra visiškai teisingas.

A.Latako pastebėjimu, uostas – Lietuvos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti.

"Uostas savo veiklą vykdo uosto teritorijoje ir naudojasi uosto žeme, akvatorija ir uosto infrastruktūra. Tai aiškiai apibrėžta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme. Privažiuojamaisiais keliais, miesto ir šalies infrastruktūra naudojasi ne tik Klaipėdos uostas, ja naudojasi kiekvienas verslas, kiekvienas šalies gyventojas. Klaipėdos uosto nauda tiek Klaipėdai, tiek visai Lietuvai yra nenuginčijama", – pabrėžė A.Latakas.

Uosto vadovas pridūrė, kad Klaipėdos uostas yra sukūręs apie 60 tūkst. darbo vietų, kuria išskirtines sąlygas verslui vystytis.

Anot A.Latako, kiekvienas dirbantysis ar su uostu susijusi įmonė moka mokesčius, kurie galiausiai nusėda tiek į Klaipėdos miesto, tiek į visos šalies biudžetą.

"O KVJUD kasmet į valstybės biudžetą moka pelno įmoką (dividendus), kurie didžiąja dalimi taip pat grįžta į miesto biudžetą. Už 2020 m. valstybei sumokėta 25,3 mln. eurų siekianti pelno įmoka (dividendai). Jei kalbėtume apie visas uosto įmones, tarp kurių ne tik krova užsiimantys verslai, tai ir laivų agentai, ekspeditoriai, deklarantai ir kiti, jų indėlis į miesto vystymąsi taip pat labai reikšmingas. Su uostu susijusios įmonės kasmet skiria nemažas sumas Klaipėdos kultūros, sporto ir kitų organizacijų veiklai remti", – tikino uosto generalinis direktorius.

Paramos norėtų daugiau

A.Latakas tvirtino, jog Uosto direkcija kasmet finansiškai prisideda prie uostamiesčio infrastruktūros, kuri reikalinga ir uosto, ir miesto reikmėms, gerinimo. Uostas – irgi tos pačios miesto bendruomenės dalis, todėl direkcija yra suinteresuota, kad miesto gatvės būtų kokybiškos ir patogios, kad geresne gatvių infrastruktūra naudotųsi visi gyventojai.

Generalinio direktoriaus teigimu, kasmet investicijoms į privažiuojamuosius kelius KVJUD skiria maždaug po 1,5 mln. eurų, nors tai sudaro mažiau nei 5 proc. nuo valstybei sumokamos dividendų sumos.

Tokia idėja nėra nauja ir jau anksčiau ją esu aptaręs su Klaipėdos meru.

A.Latakas dar priminė, kad be kita ko, uosto direkcija kasmet didelį dėmesį ir finansų skiria taip pat ir socialiniams projektams bei jūriniams renginiams, o Susisiekimo ministerija per Kelių direkciją kasmet – žymias sumas privažiuojamiesiems keliams rekonstruoti.

Klaipėdos meras V.Grubliauskas, paklaustas, ar viso to pakanka, atsakė diplomatiškai: "Yra buvę ir žymiai geresnių laikų, bet, suprantu, kad dabar ir situacija kitokia. Tačiau, kai mes kalbame apie projektus, svarbius ir miestui, ir uostui, natūralu, kad tos paramos norėtųsi daugiau, o kai to nėra, tada ieškoma variantų, kaip dalyvauti pinigų skirstymo procese."

Pažadėjo dar pinigų

Ne vienerius metus trunkanti konfrontacija tarp miesto ir uosto žinoma ir susisiekimo ministrui M.Skuodžiui, kuris teigė suprantąs, kad Klaipėdos transporto mazgas, įskaitant ir uostą, itin svarbus miestui, supranta ir gyventojus, kuriuos erzina triukšmas, tarša, sunkiasvoris transportas.

"Kartu neabejoju, kad miesto bendruomenė supranta, koks svarbus uosto vaidmuo miestui, kuriant darbo vietas, generuojant ekonominę naudą. Bet tolesnė uosto plėtra kaskart turi būti derinama su bendruomene, nes tai susiję ir su gyventojų gyvenimo kokybe, todėl diskusijos turi vykti nuolat", – įsitikinęs M.Skuodis.

Ministro teigimu, miestas visų pirma turi tarnauti gyventojams. Dėl to esą kartu su savivaldybe sprendžiami klausimai, kaip atlaisvinti miesto centrą nuo sunkiojo transporto.

"Geležinkeliai taip pat ieško sprendinių iškelti krovinių judėjimą iš miesto centro, tai pasakytina  ir apie sunkųjį transportą – ieškoma alternatyvų, kad jis nekimštų miesto gatvių. Kalbant apie patį uostą, rengiama žaliojo uosto koncepcija", – kalbėjo ministras.

Dienraščio duomenimis, Susisiekimo ministerija Klaipėdos savivaldybės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti šiems metams skyrė 14,2 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, 2014 –2020 m. ES investicijų laikotarpiu darnaus judumo projektams miesto savivaldybei skirta 9,72 mln. eurų.

Prognozuojama, jog 2021–2027 m. Klaipėdos savivaldybė (kaip ir Klaipėdos regionas) susisiekimo infrastruktūrai gaus beveik tris kartus daugiau ES finansavimo darnaus judumo projektams mieste.

"Šie skaičiai rodo, kad uosto prisidėjimas prie miesto infrastruktūros nėra ir negali būti pagrindinis finansavimo šaltinis miesto susisiekimo infrastruktūros projektams, bet bendradarbiavimas būtinas ir svarbus. Siekiant tvarios ir suderintos miesto ir uosto plėtros, KVJUD su Klaipėdos savivaldybe nuolat derina finansinį prisidėjimą prie miesto poreikių. Reikia pripažinti, kad valstybės finansavimas infrastruktūros projektams nėra pakankamas, turint omenyje ir keliams reikalingų lėšų poreikį. Ateityje jo norėčiau didesnio", – tvirtino ministras.