Klaipėdos savivaldybės klerkai tobulinosi ir kėlė savo kvalifikaciją mokydamiesi, kaip valdyti stresą, bendrauti su psichikos ligoniais ir įtaigiai kalbėti. Nors už keliasdešimt seminarų sumokėta beveik milijonas litų, daugelis valdininkų sunkiai prisimena, jog mokymuose apskritai dalyvavo.

Skaniai pavalgė

"Valstybės tarnautojų mokymai – labai slidi tema. Pinigai eina, o darbo gali ir nebūti – tik popierinės ataskaitos, nes popierius viską iškenčia", – tvirtino Klaipėdos miesto tarybos narė, aktyvi opozicijos atstovė Lilija Petraitienė.

Ji ir pati buvo nuėjusi į vieną seminarą, kuris vadinosi "Darbas komandoje".

"Gerai praleidau laiką, skaniai pavalgiau. Tačiau pastebėjau, jog po tų pietų į salę grįžo nedaug valdininkų. Todėl ir sakau, kad tie mokymai tokie, kokie buvo organizuoti, tikrai buvo nenaudingi. Tai – be reikalo išleisti pinigai", – įsitikinusi L.Petraitienė.

Klaipėdos savivaldybė sykiu su kitomis šešiomis apskrities savivaldybėmis dalyvavo projekte, kurio tikslas – tobulinti darbuotojų ir politikų kvalifikaciją. Projekto vertė buvo – 1 mln. 349 tūkst. litų, iš kurių 202 tūkst. litų – iš savivaldybių biudžeto, o likusi dalis buvo ES parama.

Mokymus organizavo konkursą laimėjusi bendrovė "Grand Partners". Ji su partneriais – bendrove "Vadybos pokyčių konsultavimas", Socialinių mokslų kolegija, įmone "Kalba.lt" per septynis mėnesius surengė 63 seminarus, kuriuose, kaip įrašyta ataskaitose, dalyvavo apie 400 valdininkų ir politikų.

Už šią paslaugą Klaipėdos savivaldybė "Grand Partners" sumokėjo 925 tūkst. litų.

Skaičiuojant tik aritmetiškai, kiekvienas seminaras, kuriame, anot "Grand Partners" atstovų, dalyvaudavo mažiausiai po 20 žmonių, kainavo po beveik 16 tūkst. litų.

Atsižvelgė į norus

Mokymai vyko ne Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje, nors joje laisvai telpa keliasdešimt žmonių, o kai kurių viešbučių konferencijų centruose.

"Mes dalyvavome Klaipėdos savivaldybės administracijos skelbtame atvirame konkurse ir mokymus įgyvendinome pagal pirkime numatytas sąlygas, t.y. temos ir organizavimo sąlygos buvo numatytos savivaldybės pirkimo techninėje specifikacijoje", – lakoniškai į klausimą, kodėl nebuvo stengiamasi taupyti pinigų, jų neleidžiant salių nuomai, atsakė bendrovės "Grand Partners" atstovai.

Be to, jie pabrėžė, jog įprasta, kad seminarai vyksta konferencijų salėse ir per juos būna dvi kavos pertraukėlės.

"Mokymo temų poreikis tiriamas. Valstybės tarnautojai kasmetėje tarnybinio vertinimo ataskaitoje nurodo silpnąsias (profesines) puses, kurias reikėtų stiprinti. Taip pat darbuotojai apklausiami, kokių mokymų jiems reikėtų. Atliekamas monitoringas ir taip formuojamos temos", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė.

Todėl valdininkai ir lankė seminarus apie streso, laiko valdymą, konfliktų valdymą, gilino derybų įgūdžius, įtaigaus kalbėjimo meną.

Nauda? Galbūt

Keliolika valdininkų mokėsi, kaip bendrauti su žiniasklaida. Tačiau tik keli iš jų realiai ir bendrauja su žurnalistais, o kiti galbūt nė karto nėra komentavę.

"Aš tikrai pasisakau už valstybės tarnautojų mokymus, tačiau jie turi būti naudingi, o ne bet kokie. Kam valdininkui, kuris dirba kabinete ir nebendrauja su žmonėmis, mokytis, kaip valdyti stresą?" – retoriškai klausė L.Petraitienė.

Patys dienraščio pakalbinti valstybės tarnautojai, kurie dalyvavo mokymuose, sunkiai formulavo, ar jie buvo naudingi.

Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda šešias valandas mokėsi, kaip bendrauti su žiniasklaida.

"Gal ir buvau tokiuose mokymuose. Tikriausiai, kad buvau. Ar davė naudos? Na, šiaip tai davė, apčiuopiamos tai ne, bet kažkokios vis tiek davė. Jei yra mokymai, tai yra ir mokytojas, kuris kalba, o kai kalba, tai kažkas galvoje pasilieka. Nieko ypatingo tikrai nesužinojau, bet kažkokių niuansų išgirdau", – atvirai pripažino L.Dūda.

Paklaustas, ar jis pats pasirinko tokį seminarą, ar į jį buvo nukreiptas, pašnekovas teigė, kad jam buvo pateiktas mokymo temų sąrašas, tarp jų ir buvo "Kaip bendrauti su žiniasklaida".

"Kadangi su ja man bendrauti reikia tikrai nemažai, tai prie tos temos ir padėjau paukščiuką. Jei jau padėjau, tai tikriausiai ir buvau nuėjęs į mokymus. Dabar sunku pasakyti, kas naudingiau – ar seminaras, ar bendrauti su žiniasklaida", – juokavo L.Dūda.

Energetikoje – kūryba

Butų ir energetikos poskyrio vyriausiasis specialistas Skirmantas Adašiūnas dalyvavo seminare "Analitinis ir kūrybinis mąstymas". Ar jis buvo naudingas?

"Šiek tiek. Kažką naujo vis tiek išgirdau. Šią temą pasirinkau, nes ji pasirodė įdomiausia iš visų pasiūlytų. Be to, mano darbe tikrai labai daug kūrybinio mąstymo", – pabrėžė S.Adašiūnas.

Savivaldybės atstovų dienraščiui "Klaipėda" pateiktoje ataskaitoje, kokie valstybės tarnautojai kokiuose mokymuose dalyvavo, aiškiai parašyta, jog Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Lina Žemaitytė tobulino žinias seminare "Bendravimo su žmonėmis, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų, ypatumai".

"Tokiuose mokymuose tikrai nebuvau. Dalyvavau seminaruose apie bendravimą ir bendradarbiavimą, darbą komandoje, tačiau į tokius mokymus, kuriuos paminėjote, tikrai nėjau, nes neturiu tokio poreikio", – patikino L.Žemaitytė.

L.Petraitienė pabrėžė, jog šis atvejis yra puikus pavyzdys, įrodantis, jog mokymai nėra labai skaidrus procesas. "Matyt, kai kuriais atvejais net galima įžvelgti pinigų plovimą", – abejonėmis dalijosi L.Petraitienė.

Veltui laiko neleido

"Kai kurie seminarai tikrai buvo labai įdomūs, dėstytojai buvo geri. Mokymus vertinčiau taip: vieni įdomūs, o kiti – naudingi. Pavyzdžiui, mokymai, susiję su specialybe, yra naudingi, tačiau negalėčiau pasakyti, kad jie įdomūs. Mes patys pasirenkame, kuriuose seminaruose dalyvauti, tačiau, aišku, reikia suderinti su vadovais. Tikrai niekas neišleis į socialinės srities mokymus. Stengiamės lankyti tuos, kurie susiję su specialybe, nes žinias reikia atnaujinti", – savo požiūrį į mokymus dėstė L.Žemaitytė.

Daugiausia Klaipėdos savivaldybės darbuotojų dalyvavo mokymuose "Streso ir spaudimo valdymas". Tarp jų – ir Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas. Ar darbas savivaldybėje kelia tiek streso, kad reikia mokymų, kaip jį valdyti?

"Stresinių situacijų atsiranda dėl žmogiškų santykių, dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, todėl ir reikia išmokti vienu metu reaguoti ne į kelis dirgiklius, valdyti situaciją. Ypač sudėtingas darbas yra su žmonėmis, todėl ir reikia psichologinių žinių. Bet kokie mokymai yra naudingi, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo to, kiek sugebi panaudoti gautą informaciją.

Bent jau man tai tikrai nebuvo veltui praleistas laikas", – teigė R.Zulcas.

Mokytis nenustos

Klaipėdos savivaldybė jau pasirašė sutartį su Europos socialinio fondo agentūra ir vėl pirks mokymus valstybės tarnautojams ir politikams, kad šie keltų kvalifikaciją, gerintų gebėjimus dirbti.

Šįkart mokymuose dalyvaus tik Klaipėdos savivaldybės darbuotojai ir miesto tarybos nariai.

Mokymams numatyta išleisti beveik 313 tūkst. litų, iš kurių savivaldybės dalis – apie 47 tūkst. litų.

Numatoma, kad mokymuose dalyvaus 90 žmonių, o bus perkama 36 seminarų temos – toks poreikis.

Mokymų organizatoriams keliamas reikalavimas, kad į juos būtų įtrauktos teisės, ekonomikos/finansų/vadybos, psichologijos, filologijos sričių temos.

Netrukus bus skelbiamas konkursas išrinkti paslaugų teikėją, kuris mokymus turės organizuoti iki kitų metų spalio.

"Būtų gerai, jei šįkart mokymų temos būtų pasirinktos tokios, kurios tikrai yra reikalingos tam, kad visi dirbtume kokybiškai", – vylėsi L.Petraitienė.

Komentaras

Daiva Kerekeš
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje

Nors valstybės tarnautojų mokymai organizuojami kasmet, tačiau mūsų tarnyba, atlikdama savivaldybių priežiūrą, vis dar nustato, kad nesilaikoma teisės aktų. Pagrindinės pažeidimų priežastys yra savivaldybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų neatidumas, neoperatyvumas įgyvendinant pasikeitusius įstatymų reikalavimus, dalies darbuotojų administracinių gebėjimų stoka, nepakankamas savivaldybių administracijų vadovų dėmesys valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės ir tarnautojų mokymo, jų veiklos vertinimo klausimams.

Taigi, viena priežasčių galbūt ir yra netinkamai parinkti mokymai. Aišku, bendrų gebėjimų stiprinimas yra gerai, bet, matyt, mokymų temas reikia rinktis atsakingiau, vertinti, ar jos davė naudos. Valstybės tarnybos įstatymas numato, jog savivaldybės kasmet turi numatyti pinigų valstybės tarnautojų mokymams – nuo 1 iki 5 proc. darbo užmokesčio fondo dydžio sumą.

Tad jei mokymus rengti yra privalu, būtina tai daryti efektyviai. Kartais, matyt, išeina taip, jog nueinama lengviausiu keliu – tiesiog pasirenkamos paslaugų teikėjo pasiūlytos seminarų temos ir nesistengiama ieškoti naujų, tikrai reikalingų.

Tai, ar valstybės tarnautojų mokymai yra efektyvūs, turėtų pajusti savivaldybėje reikalų turintys interesantai, nes mokymų esmė – pagerėjęs gyventojų aptarnavimas. O valstybės tarnautojui bet kokie mokymai yra nauda, nes jis gauna pažymėjimą, kad išklausė kursus, vadinasi, tobulėja.