Klaipėdiečių noras turėti tvarkingą daugiabučio namo kiemą atsirūgo baudomis ir gresia dar didesniais nemalonumais. Trinkelėmis buvusį purvyną užkloję gyventojai ne tik buvo nubausti už tai, kad automobilius stato ant šaligatvio, bet veikiausiai turės atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Surašė protokolus

J.Zauerveino g. 22 daugiabučiame name gyvenantys klaipėdiečiai jau net neprisimena, prieš kiek metų kiemas buvo išklotas trinkelėmis.

Kai kurie gyventojai skaičiavo, kad pirmosios trinkelės atsirado prieš kelis dešimtmečius.

„Patys jų juk negaminame, todėl jei tik pavykdavo iš kur nors jų gauti, tempdavome į savo kiemą ir jame paklodavome. Jei trinkelių nebūtų, tai dabar braidytume po purvyną“, – tvirtino pašnekovai.

Todėl žmonės ir buvo nemaloniai nustebinti, kai visiškai neseniai ant kieme pastatytų automobilių rado priklijuotus lapelius. Juose – raginimas atvykti į uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kurio specialistai gyventojams surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Žmonės nusikalto tuo, kad automobilius pastatė neleistinoje vietoje – ant šaligatvio.

„Tai kur mums statyti, jei mūsų kiemą, tik todėl, kad jis išklotas trinkelėmis, valdininkai traktuoja šaligatviu?“ – atsigauti nuo šoko negalėjo gyventojai.

Rodė kaip pavyzdį

Dauguma žmonių sutiko sumokėti baudą. Ji už automobilio pastatymą ant šaligatvio ar vejos siekia nuo 100 iki 300 litų.

Kadangi daugelis žmonių pažeidimą padarė pirmąjį kartą, tai jie gali susitaikyti su valstybe ir per 10 dienų sumokėti pusę minimalios baudos – 50 litų.

Tačiau J.Zauerveino g. 22 name gyvenantis Juozas nusileisti neketina. Jis lauks, kol bus iškviestas į Administracinę komisiją, kuri ir turės galutinai konstatuoti, ar klaipėdietis padarė pažeidimą ir kokią baudą turi sumokėti.

„Man gal ir nebūtų gaila to 50 litų, tačiau noriu teisybės, nes dabar dedasi kažkokios nesąmonės. Man kažkas bando įrodyti, kad esu kupranugaris. Prieš keliasdešimt metų mūsų kiemas už tai, kad jį susitvarkėme, išsiklojome trinkelėmis, buvo pripažintas kaip vienas pavyzdingiausiai prižiūrimų Klaipėdoje. O dabar tas noras tvarkingai gyventi, nebraidžioti po purvynus smogė antru galu“, – piktinosi pašnekovas.

Sunaikino veją?

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Poimanskis tik patvirtino, kad J.Zauerveino g. 22 namo gyventojai padarė pažeidimą – automobilius statė ant šaligatvio.

„Kai pradėjome tirti situaciją, paaiškėjo, jog padaryta dar daugiau pažeidimų. Pagal GIS (geografinės informacinės sistemos – V.S.) duomenis, toje vietoje, kur gyventojai paklojo trinkeles ir įsirengė kiemą, turi būti veja. Žmonėms neduotas joks leidimas jos sunaikinti. Todėl tikriausiai padarytas nemenkas pažeidimas ir žala gamtai. Toliau tirsime šį atvejį“, – žadėjo M.Poimanskis.

Jis žmonių neva padarytą pažeidimą palygino su Atgimimo aikštės išniekinimu.

„Tai tas pats, jei aš sugalvočiau, kad Atgimimo aikštė yra netvarkinga, ir vieną gėlyną iškločiau trinkelėmis. Tas sklypas prie J.Zauerveino g. 22 namo yra valstybinė žemė ir joje negalima savavališkai šeimininkauti“, – pabrėžė valdininkas.

Idėja sklando ore

M.Poimanskis patvirtino, jog automobilių statymas daugiabučių namų kiemuose yra labai opi ir sunkiai išsprendžiama problema.

Todėl vairuotojus, kurie savo mašinas palieka ant šaligatvių ar žaliųjų kiemo plotų, tenka bausti kone kasdien ir ne po vieną.

Uostamiesčio savivaldybė šią problemą kol kas sprendžia tik kalbomis ir pažadais.

Vieną netikėčiausių pasiūlymų prieš dvejus metus buvo pateikęs tuometis miesto tarybos Strateginės plėtros komiteto narys Rolandas Bražinskas.

Jis viešai išsakė analogų Lietuvoje neturintį siūlymą savivaldybei verslininkams išnuomoti prie daugiabučių namų esančius sklypus.

Juose esą būtų galima įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir dalyje sklypo pastatyti, pavyzdžiui, degalinę, automobilių remonto dirbtuves, plovyklą.

Verslininkai tokias aikšteles esą būtų suinteresuoti įrengti, nes jos būtų mokamos – prie namų automobilius palikę vairuotojai už jo stovėjimą turėtų susimokėti nustatytą mokestį.

R.Bražinskas darė prielaidą, jog verslininkai Klaipėdoje tikrai norėtų įrengti 5–6 tokias aikšteles. Jos būtų daugiaaukštės, tad tilptų nemažai automobilių.

Ši idėja liko tik ore, nes reikia numatyti pinigų parengti galimybių studiją, kuri ir atsakytų į klausimą, kuriose vietose aikšteles reikia įrengti, kokio jos turėtų būti dydžio, per kiek laiko tokia investicija atsipirktų.

Pinigų galimybių studijai nebuvo numatyta nei praėjusių metų, nei šiųmečiame miesto biudžete.

Jau riboja mašinų skaičių

Vilniaus savivaldybė automobilių stovėjimo daugiabučių namų kiemuose problemą taip pat ketina spręsti drastiškais būdais.

Kol kas vis dar diskutuojamas sumanymas, kad už antrą turimą automobilį šeima turėtų susimokėti nustatytą mokestį, o taip esą būtų surinkta pinigų, už kuriuos būtų galima prie daugiabučių namų pastatyti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles.

„Toks siūlymas yra elementarus siekis riboti automobilių skaičių mieste. Vakarų Europa jau seniai yra tuo keliu nuėjusi, manau, jog kada nors ir mes tokiems mokesčiams pribręsime“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Jis tvirtino, jog uostamiesčio politikai ir valdininkai jau įgyvendina pilotinį projektą dėl automobilių skaičiaus mieste ribojimo.

„Sprendimo apmokestinti miesto centre esančiuose kiemuose automobilių stovėjimą, o gyventojams išduoti tik du leidimus, kurių antrasis per metus kainuoja 250 litų, vienas tikslų ir yra riboti mašinų skaičių. Kitaip tariant, žmonės turi apsiskaičiuoti, ar jiems reikia antro automobilio, ar ne per brangu jį išlaikyti. Tokio projekto rezultatus skaičiuosime po penkerių metų ir tada jau bus galima matyti, kaip elgtis toliau“, – A.Šulcas neatmetė tikimybės, kad automobilių savininkams už jų transporto priemones gresia nauji mokesčiai.