Kai vaikas „užstringa“

Dubysos gatvėje, netoli didžiausio prekybos ir pramogų centro įsikūrusioje klinikoje „Testas“ – vaikų ankstyvosios raidos centre – konsultuojami pacientai nuo gimimo iki 7 metų. 16 įvairių sričių specialistų teikia visokeriopą pagalbą ne tik mažiesiems, bet ir jų tėvams. Paklausiausios yra logopedės paslaugos, ypač rusakalbės. Norinčiųjų bendrauti bei gauti pagalbą gimtąją kalba – gana daug, tad susidaro nemažos laukiančiųjų eilės. Nuo lapkričio mėnesio prie specialistų komandos prisijungs neuropatologas. Pasak psichologės Jovitos Mickevičienės, visų tėvų didžiausias noras ir siekiamybė, kad mūsų vaikai būtų sveiki ir sėkmingi, tačiau, kad ir kaip to norėtume, dėl įvairių genetinių sutrikimų, traumų, persirgtų ligų ar gyvenimo aplinkybių, pasitaiko, kad vaikas „užstringa“. Tam, kad jis išjudėtų, reikalinga specialistų pagalba.

„Ankstyvosios vaikystės etapas padeda pagrindą tolimesnei vaiko raidai ir gyvenimo kokybei. Vaiko raida – kompleksinis dalykas, tad ir pagalba reikalinga įvairiapusė“, – paaiškino psichologė.

Nors kartais tėvai pageidauja konkretaus specialisto konsultacijos, vaikų raidos centro gydytoja socialinė pediatrė Valerija Urbienė paaiškina, kad kiekvienas naujai atėjęs vaikas įvertinamas visapusiškai, suplanuojamos specialistų konsultacijos, prireikus – koreguojama diagnozė. Užsiėmimai viena kitą papildo ir sustiprina teikiamą naudą.

„Tėvai dabar drąsiau ir aktyviau ieško pagalbos. Dažniausiai taip nutinka vaikui pradėjus lankyti darželį, kai pastebimi skirtumai tarp bendraamžių. Jei tik kyla nors mažiausia abejonė dėl vaiko raidos, reikėtų nelaukti ir kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau padedame vaikui, tuo lengviau ir greičiau galime užpildyti raidos spragas, tuo lengviau vaikui prisitaikyti kasdieniame gyvenime“, – patarė gydytoja.

Kalbos sutrikimų neišaugama

„Su ankstyvosios raidos specialistais turėtų susitikti kiekvienas vaikas iki 7 metų. Būtent kiekvienos srities specialistas gali geriausiai įvertinti vaiko raidą“, – mano klinikinė logoterapeutė Simona Fedenko.

Ji pastebi išaugusį logopedinės pagalbos poreikį. „Kalbėjimas ir gebėjimas bendrauti leidžia mums išreikšti savo ar suprasti vaiko poreikius, užmegzti ir palaikyti santykius, įgyti žinių ir gebėjimų. Kalbos sutrikimai lydi beveik visus kitus raidos sutrikimus, tad turi būti teikiama ne tik logoterapeuto, bet ir kitų specialistų pagalba“, – paaiškino ji.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad dažnai klaidingai manoma, kad vaikas išaugs kalbos sutrikimus. „Taip, vaikai užauga, bet sutrikimai neišauga. Delsimas kreiptis pagalbos atsiliepia vaiko kalbos kokybei. Kai užstringama ties viena vieta, raida sustoja“, – sakė S. Fedenko.

Kartais ateina 5–6 metų vaikas, kuris nepasako nė vieno sakinio. Pasiteiravus, kodėl šeima pagalbos nesikreipė anksčiau, pasiteisinama, kad šeimos gydytojas neįžvelgė problemos. Logoterapeutė priminė, kad 2 metų vaikas turi pasakyti nors dviejų žodžių sakinį. Ji patarė tėvams patiems prašyti siuntimo konsultacijai su specialistais, jei kyla abejonių dėl vaiko kalbos.

Kabinete – ne tik sagos ir raišteliai

Ergoterapeutė Dainora Selskienė pastebi, kad tėvai ne visada žino, kur ieškoti pagalbos – nukreipti pas specialistus turėtų šeimos gydytojas. Ji pasidžiaugė, kad daugelis jau žino, kas yra ergoterapeutas ir kokius sveikatinimo metodus jis taiko.

„Jei apsidairytumėte ergoterapeutės kabinete, pamatytumėte daug žaidimų. Čia galite net pamatyti marškinukus su sagomis, batų raištelius ar užtrauktukus – iš tikrųjų tai mūsų darbo priemonės, kurias pritaikome pagal vaiko poreikius“, – kolegei antrino ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė.

Šių specialisčių pagalbos mažiesiems pacientams dažniausiai prireikia dėl kelių priežasčių: smulkiosios motorikos, savarankiškumo, sensorinės integracijos sutrikimų ar pedagoginio auklėjimo spragų.

Mokslinį laipsnį turinti ergoterapeutė G. Kavaliauskienė apgailestauja, kad tėvai dažnai daro meškos paslaugą, stengdamiesi viską padaryti už vaiką, ir pastariesiems trūksta savarankiškumo. Tad 5–6 metų vaikas negeba apsiauti batų, užsivilkti viršutinių rūbų ar tinkamai naudotis kanceliarinėmis priemonėmis.

„Jei vaikas nori daryti pats, leiskite. Nesvarbu, kad išsiterlios ar darys ilgiau nei jūs. Garsi pedagogė M. Montessori sakė, kad jei gerbi vaiką, leisk jam pačiam daryti“, – patarė ergoterapeutė.

Savarankiškumas: „Jei vaikas nori daryti pats, leiskite“, – patarė dr. ergoterapeutė G. Kavaliauskienė. Klinikos „Testas“ nuotr.

Svarbiausia – ryšys su vaiku

D. Selskienė pastebi, kad neturintys didelių bėdų dėl socialinių įgūdžių, noriai lanko terapiją. „Užsiėmimus visada pradedu nuo ryšio kūrimo su vaiku – tai svarbiausia. Vaikas turi jaustis drąsiai ir saugiai, nes tik tada sulauksime norimo efekto“, – sakė specialistė, pridūrusi, kad teikiant pagalbą vaikui, svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais.

Ankstyvojoje reabilitacijoje ergoterapeutas siekia pagerinti vaiko įsitraukimą į įvairius gyvenimo vaidmenis, skatina savarankiškumą kasdienėje veikloje, gerina dėmesio koncentraciją, socialinius įgūdžius, akies ir rankos koordinaciją, lavina smulkiąją motoriką , moko taisyklingų suėmimo įgūdžių, taip prevenciškai užkertant kelią kitų problemų užuomazgoms.

„Esant autizmo spektro sutrikimui, prie viso šito dar reikalinga ir struktūruota veikla, nes tokie vaikai nelinkę bendrauti, dažnai jiems sunku suvokti aplinką, turi sensorinių problemų, tad norimi rezultatai reikalauja daugiau laiko ir kantrybės“, – paaiškino ergoterapeutė D. Selskienė.

Pagalba – per žaidimą

Pravėrę psichologės duris, vaikai dažnai sako: „Atėjau pažaisti.“ „Ir jie teisūs“, – sutinka psichologė. Pasak J. Mickevičienės, žaidimų terapija – puikus būdas, pažindinantis tiek su emocijomis ir su jomis dirbant, tiek kalbant su vaiku apie tinkamą ir netinkamą elgesį, sprendžiant įvairias vaikui sudėtingas situacijas, išgyvenant sunkius jausmus.

„Žaidimas atpalaiduoja vaiką ir padeda jam nepastebint tobulinti įvairius gebėjimus, išmokti vienokius ar kitokius veiksmus, elgesio modelius. Žaisdami mes sužinome, kaip reikia išjausti sunkius, staiga kylančius jausmus saugiu ir priimtinu būdu, kaip elgtis vienokiose ar kitokiose situacijose. Žaidimas – taip pat puikus būdas lavinti pažintinius gebėjimus: dėmesio koncentraciją, loginį mąstymą, atmintį“, – aiškino psichologė.

Vaikų konsultacijos neatsiejamos be pagalbos šeimai. Neretai tėveliai ateina susirūpinę dėl kylančių sunkumų, ieškantys atsakymų į svarbius auklėjimo klausimus, nerimaujantys dėl vaiko raidos arba patys pervargę.

„Kartais tenka pastiprinti, padrąsinti. Kartais tiesiog išklausyti ir pabūti šalia, o kartais – suteikti žinių ir rekomendacijų. Svarbiausia – neatidėlioti ir kreiptis pagalbos“, – sakė psichologė.