Nuo liepos vaikų užimtumas tampa uostamiesčio tėvų galvos skausmu. Duris užvėrus mokykloms, Klaipėdos paaugliai pasmerkiami tūnoti daugiabučių kiemuose. Specialistai įsitikinę: dykaduoniavimas vasarą – tiesus kelias į nusikalstamą veiklą ar net savižudybę.

Nežino, kur dėti atžalas

Prasidėjus liepai, vis daugiau vaikų laisvalaikio ir užimtumo paslaugas teikiančių įstaigų užveria duris vasaros atostogoms.

"Birželį dar galima rasti vaikų dienos stovyklų ir kitokios veiklos, tačiau nuo liepos mažųjų laisvalaikio klausimas virsta didele problema. Nenorime, kad vaiko vasara prabėgtų prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano", – dėstė atžalų turinti klaipėdietė.

Kad problema išties opi, patvirtino ir Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė.

"Norint bent du vaikus išleisti į stovyklą, reikia sutaupyti nemažą sumą. Todėl daugelis vaikų vasarą leidžia namuose arba tėvai juos išveža į kaimą – pasirinkimo variantų nėra daug. Juk dauguma neturi galimybės visą vasarą atostogauti ir tinkamai prižiūrėti vaikus", – pasakojo K.Paulikė.

Pašnekovė nuogąstavo, kad per vasarą tinkamos veiklos neturintis vaikas gali patekti ir į Vaiko gerovės komisijos akiratį.

"Skųstis mokame garsiai"

Tėvų forumo vadovės teigimu, vienas ryškiausių veiksnių, kodėl uostamiestyje vasaromis vaikai dykaduoniauja, – netinkamas valdžios požiūris.

"Jau keletą metų neskiriama pakankamai lėšų vaikų vasaros užimtumui skatinti, dotacijų negaunama ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Šiek tiek pinigų savivaldybė skiria, tačiau tai tik menkos programos, kurios tinkamo užimtumo vasarą negarantuoja", – pabrėžė K.Paulikė.

Tėvų atstovė pastebėjo, kad aktyvumo ir tinkamo pasiruošimo vasarai stokoja ir patys tėvai.

Pašnekovė patikino, kad mažose gyvenvietėse tėvai itin aktyviai buriasi į bendruomenes ir kartu organizuoja įvairias vasaros veiklas savo atžaloms.

"Skųstis mokame garsiai, bet patys pasistengti dažnai tingime. Kaimuose labai aktyviai reiškiasi tėvų bendruomeniškumas, organizuojamos dienos stovyklos, atskiru laiku laisvi tėvai prižiūri kitų vaikus. Didmiesčiuose to labai trūksta", – pastebėjo K.Paulikė.

Teks mokėti 490 litų

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybės ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė patikino, jog vasarą vaikai turės ką veikti.

"Jeigu jie lanko neformaliojo ugdymo įstaigą, tai nekils klausimas dėl veiklos vasarą. Visos šios įstaigos organizuoja vaikų vasaros poilsio stovyklas", – aiškino direktorė.

N.Laužikienės teigimu, visos sporto mokyklos organizuoja vasaros stovyklas, kai kurios jų – nemokamos.
Dažnai tėvai turi sumokėti tik už vaiko maitinimą, kaina varijuoja dviejų šimtų litų ribose.

"Stovyklas organizuoja ir privatūs sporto centrai, kuriuos finansuoja savivaldybė. Juose kaina yra 490 litų. Visose įstaigose galima šias paslaugas gauti", – užtikrino N.Laužikienė.

Tačiau direktorė pripažino, jog užimtumo problemų esama.
Dažniausiai informaciją apie rengiamas vasaros stovyklas gauna tik tie vaikai, kurie ir lanko įvairias neformaliojo ugdymo įstaigas.

Per mokslo metus vien tik į mokyklą kulniuojantys klaipėdiečiai net nenutuokia, kuo galima užsiimti šiltuoju metų laiku.

"Žinoma, kita problema yra ta, kad savivaldybė pati neskelbia ir neorganizuoja programų. Prieš keletą metų mes tai darėme. Tada viskas vyko sėkmingai", – pripažino N.Laužikienė.

Direktorė vardijo, kad iš visų uostamiesčio vaikų šiais metais vasarą neformaliosiose ugdymo ir kultūros įstaigose vasaros 1 665, o sporto įstaigose – daugiau nei 800 vaikų.

Nieko nenori ir patys

Vis dėlto savivaldybės atstovai prognozuoja šviesią ateitį veiklos vasarą ieškantiems vaikams.
2014–2020 m. valstybė žada skirti 35 mln. litų vaikų vasaros stovykloms visoje Lietuvoje.

Klaipėdiečiai piktinasi, jog socialiai remiamoms šeimoms bei globos namuose gyvenantiems vaikams suplanuojama visa vasara, o vaikai, kurie noriai ieško galimybių ją praleisti aktyviai, tačiau nepriklauso jokiai specialių poreikių turinčiai grupei, paliekami finansavimo paribyje.

"Iš tiesų, socialinės atskirties sričiai, būtent socializacijos centrų veiklai, skiriama daug pinigų. Tačiau dažnai čia susiduriame su vaikais, kuriems siūloma viskas, tačiau jie nenori nieko", – besipiktinantiems tėvams pritarė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Darbdaviai kratosi paauglių

Pati kelis vaikus auginanti K.Paulikė patikino savo atžalų neleidžianti į vaikų vasaros stovyklas ir bandanti ieškoti jiems kitos veiklos, tačiau tai padaryti nėra lengva.

"Darbdaviams taikoma labai daug apribojimų, jie turi griežtai sekti darbo krūvį, tai atgraso priimti nepilnamečius. Vaikams gauti darbo lauko prekyboje ar bent kambarine labai sunku", – tikino forumo pirmininkė.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas pasakojo, kad kasmet sulaukia nemažai nepilnamečių, norinčių užsidirbti.

Sezoninio darbo dažniausiai ieško 16–17 metų paaugliai.

"Kreipiasi ne tik patys nepilnamečiai, bet ir jų tėvai. Kartu bandome atrasti jiems tinkamo darbo, tačiau darbdaviai priima nenoriai", – patvirtino M.Skritulskas.

Paprastai vadovus atgraso nepilnamečių darbuotojų įgūdžių stoka, gerokai mažesnis darbo našumas bei tai, kad pilnametystės nesulaukusieji negali dirbti visą darbo dieną.

"Paradoksalu, tačiau švietimo įstaigos, kuriose vykdomi viešieji darbai, taip pat vengia nepilnamečių darbuotojų", – pabrėžė vadovas.

Šiuo metu Klaipėdoje registruoti 48 15–17 m. darbo ieškantys asmenys. Šiais metais iš viso Klaipėdos skyriuje buvo užregistruota 70 14–17 m. amžiaus ieškančių darbo asmenų. Nuolatiniam darbui įdarbinti devyni ir vienas nepilnametis asmuo pasirašė terminuotą darbo sutartį.

Jie įdarbinti darbininkais, krovikais, po vieną asmenį – atrakcionų parko prižiūrėtoju, kambarine, padavėju.

Tiesus kelias nusikalsti

Klaipėdoje vaikų problemas narpliojanti psichologė Vilma Mažeikienė pripažino, kad neveiklumas ištisą vasarą turi įtakos vaiko psichologinei būsenai.

"Be jokios abejonės, vaikų užimtumo stoka neigiamai veikia vaikų socializacijos įgūdžius bei psichologinę būseną", – užtikrino specialistė.

Psichologės teigimu, daug lemia ir vaiko, kuris vasarą leidžia vienas, amžius.

Jaunesni vaikai patys dar nemoka organizuoti savo laisvalaikio, todėl dažniausiai laiką leidžia žiūrėdami televizorių ar žaisdami kompiuterinius žaidimus.
Šešiolikmečiai jau geba planuoti savo laiką ir paprastai jį leidžia su bendraamžiais.

Tačiau neretai pasitaiko, kad savarankiškai planuodami savo laisvalaikį vaikai pradeda linkti į nusikalstamą veiklą ar žalingus įpročius.

"Kiemuose susitikę su socialinės rizikos vaikais jaunuoliai gauna savotiškų konsultacijų ir prisigalvoja įvairios veiklos: ką nors nugvelbia parduotuvėje ar nusikalsta sunkiau", – dykaduoniaujančių paauglių kasdienybę apibūdino V.Mažeikienė.

Mušasi ir vagia iš parduotuvių

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė, dirbanti su nusikalstančiais ir į nusikaltimus linkusiais vaikais, patvirtino, jog toks reiškinys fiksuojamas.

"Dažnai vaikai, kurie leidžia vasaras kieme, tiesiog nesugalvoja, ką jiems veikti, tada į jų galvas šauna ir blogų minčių", – pripažino pašnekovė.

Paprastai sunkiau nusikalsti linkę 16–17 metų uostamiesčio jaunuoliai, o 13–16 metų klaipėdiečiai apsiriboja muštynėmis ir vagystėmis iš parduotuvių už nedideles sumas.

"Birželis dar būna ramesnis, paprastai situacija pasikeičia kitais vasaros mėnesiais", – apibūdino A.Vaičekauskienė.

Uostamiesčio policijos pareigūnai patys nusprendė susitikti su vasaras daugiabučių kiemuose leidžiančiais vaikais.

"Kartu su Atviros jaunimo erdvės centru siekėme vaikams ir tėvams parodyti, jog net ir kiemuose galima įdomiai ir vertingai praleisti laiką", – patirtimi dalijosi pareigūnė.

Dar du tokie susitikimai planuojami šį ir kitą mėnesį.

Traukia prie jūros vieni

Vasarą niekais užsiimantys vaikai pridaro rūpesčių ir paplūdimių tvarką prižiūrintiems gelbėtojams.
Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad vos tik atšilus orams neprižiūrimi uostamiesčio vaikai suskumba maudytis.

"Pagrindinė problema vasarą – kai tėvai dirba, vaikai atvažiuoja ir neprižiūrimi leidžia laiką prie jūros", – patikino vyras.

Pašnekovo teigimu, dažniausiai 6–7 metų vaikus prie vandens prižiūri jų broliai, kurie taip pat sulaukę vos 12–13 metų ir jiems patiems reikia priežiūros.

Tokio amžiaus šeimos vyresnėlis, gelbėtojų atstovo teigimu, nepajėgtų išgelbėti kad ir perpus jaunesnio skęstančiojo.

Paprastai ekstremalioje situacijoje vaikai sutrinka ir kartais net nesugeba iškviesti pagalbos, tinkamai paaiškinti, kur asmuo skęsta.

"Gelbėtojai negali jų išvaryti, nes jie paėjės toliau į šoną ir ten vėl ims maudytis, kur gelbėtojai jų nematys. Todėl perspėjame vaikus, kad negalima maudytis be suaugusiųjų priežiūros, ir kviečiame tėvus, o jeigu vaikai labai maži – policiją", – kasdienybę apibūdino direktoriaus pavaduotojas.

A.Siakki pastebėjo, kad tėvams dažnai stinga sąmoningumo net ir būnant šalia vaikų.

Atvykę prie jūros, suaugusieji vaiką tinkamai prižiūri tik kurį laiką, o vėliau ima stokoti budrumo, todėl gelbėtojams tenka ieškoti ir tėvų neberandančių vaikų.

"Neretai vaikas dingsta Pirmojoje Melnragėje, o randame jį Giruliuose", – pasakojo A.Siakki.

Veda savižudybės link

Psichologė V.Mažeikienė pastebėjo, kad praktikoje tenka sutikti vaikų ir jaunuolių, kai nepakankamas užimtumas turi įtakos jų savivertės jausmui, depresinėms nuotaikoms.

Ypač didelę reikšmę veiklos stoka turi paaugliams arba į paauglystę žengiantiems vaikams. Kartais tai gali tapti pražūtinga.

"Teko konsultuoti mergaitę, kuri tokią vasarą įvardijo kaip baisiausią gyvenime. Tuomet jos galvoje sukosi ir suicidinės mintys", – šokiruojančią tiesą atskleidė psichologė.

Būdami vieni paaugliai linkę mąstyti apie savo trūkumus, dažnai šiuos smarkiai hiperbolizuoja.

Pašnekovės teigimu, tai, kad vaikas niekuo neužsiima visą vasarą, dar nereiškia, jog naujus mokslo metus jis pasitiks pailsėjęs ir tinkamai psichologiškai pasirengęs.
Kelis mėnesius namuose be jokios veiklos praleidę jaunuoliai rugsėjį į mokyklas sugrįžta suirzę ir pakrikę emociškai.

Psichologė pabrėžė, kad jei vaikas visą vasarą neturi kryptingos veiklos, labai svarbu, jog tėvai kiek įmanoma daugiau bendrautų su atžala.