Kaip praneša LNK, čia prie šlaito slinkimo galėjo prisidėti ir barsukai bei lapės, rausiantys olas.

„Viena iš versijų – didžiulis kritulių kiekis. Kita versija, kuri, matyt, palengvino šio vandens skverbimąsi į šlaitą – piliakalnio viršuje esantys žvėrių – barsukų, lapių, usūrinių šunų – urvai“, – teigė Salantų regioninio parko parko vadovas Modestas Šečkus. 

Pirmą kartą Livonijos ordino dokumentuose šis piliakalnis paminėtas XIII amžiuje. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Viršuje jeigu nušliuoš, tai kultūrinio sluoksnio liekanos nušliuoš, bet paprastai archeologai vengia tyrinėti šlaitus, kad nenuslinktų piliakalnis“, – sakė archeologas Julius Kanarskas.

Liūtys nepagailėjo ir kitų Žemaitijos piliakalnių. Nuošliaužos pastebėtos ant valstybės kaip kultūros vertybių saugomų Imbarės ir Sauserių piliakalnių. 

„Tiesa, jos mažesnės nei ant Kartenos piliakalnio, tačiau matome, kad pastarųjų dienų liūtys padarė gana didelę žalą“, – teigė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Kokia žala padaryta ir ko imtis, kad piliakalnių šlaitai nesmuktų dar daugiau, tariamasi su ekspertais.