Prie pat Minijos upės gyvenančio priekuliškio sodybą potvyniai skandina kone kasmet.
„Šiemet, jeigu bus lietaus, tai bus tragiškai. Jeigu nebus – nutirps. Ir žemė neįšalus. Jeigu žemė būtų įšalus – viskas. Gyventi dar galima kenčiant“, – pasakojo priekuliškis Romas Drevinskas.
Priekuliškiai nuolat stebi Miniją. Kol upė rami ir sniegas pamažu tirpsta, tai, esą, geras ženklas.
„Jeigu taip po truputį šals, tai bus gerai, bet jeigu dės lietaus...“ – svarstė priekuliškis Edmundas Barzdžius.
Ir Atmata prie Rusnės dar su kone vientisu ledu ir nedidelėmis properšomis. Rusniškiai spėja, kad ledonešis dar užtruks.
„Bus kovo viduryje. Iš praktikos taip sakau“, – tikino vyras.
Ledų atakoms jau ruošiamasi – Rusnės prieplaukoje nuimamos tvoros.
„Ledai gali sulaužyti, kai pajudės. Kiekvienais metais nuimame. Ledai praeina – tada atgal sudedame“, – aiškino vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Potvyniui rengiasi visos Vakarų Lietuvos savivaldybės.
„Yra vandens pakilimo lygis. Akmenoje – apie 20 centimetrų, tačiau kol kas viskas stabilu, apžiūrėta, sutvarkyta. Viskam ruošiamasi“, – teigė Kretingos savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.
Teigiama, kad pylimai apžiūrėti, parengta ir būtina technika.
„Turime transporto priemones, kurios gali iki 1,5 metro gylio vandeniu važiuoti, turime valtis, katerius, turime tokią įrangą, kuri leidžia mums judėti ledu. Ir, žinoma, turime bendradarbiavimą tiek su Vidaus reikalų ministerijos struktūromis, tiek su kariuomene“, – vardijo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Kai kurios savivaldybės teigia, kad potvynį mažintų ledų sprogdinimas. Reikėtų ir ledlaužio. Šilutės valdžia norėtų, kad rajone atsirastų ir sraigtasparnis.
„Pagrindinis prašymas – sraigtasparnio dislokavimas mūsų regione. Kaip žinote, šalia yra priešiška valstybė ir GPS signalas yra blokuojamas. Tad nutikus ekstremaliam įvykiui norisi, kad visos priemonės būtų čia ir dabar, ir laiku pasiekiamos“, – pabrėžė Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus.
Akcentuojama, kad būtina turėti planą, kaip bendrai valdyti potvynius. Klaipėda atkreipia dėmesį ir į kylantį jūros vandens lygį.
„Kai yra stichinė nelaimė, tai dažniausiai taip nutinka, kad vietoje to, kad vandeniui leistų išeiti iš marių į jūrą, ji elgiasi savaip. Vėjas ir srovės įpučia vandenį, įneša į marių akvatoriją. Ir čia atsiranda pati didžiausia grėsmė ne tik Klaipėdai, bet visam Klaipėdos regionui“, – kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Savivaldybės ir tarnybos sako žinančios, kaip perspės gyventojus, o prireikus evakuos ir turės kur apgyvendinti. Teigia, kad kol kas nerimauti anksti.
„Netgi kai kur leidžiasi tas vandens lygis, tai labai geras ženklas. Turėsime daugiau laiko, galėsime išvengti staigaus vandens patekimo į upes, į Kuršių marias, jūrą. Kol kas tos prognozės mums yra palankios“, – tvirtino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Pripažįstama, kad potvynis gali būti mažesnis, nei laukta, tačiau bent jau Šilutės rajone jis gali trukti ilgai.
Naujausi komentarai