Klaipėdiečių skundai liejasi lyg iš gausybės rago. Piktinamasi juosmenį siekiančia žole, kurioje jau seksu užsiima benamiai, neteisingomis sąskaitomis ar nevalytais lietvamzdžiais.

Per dieną – po du skundus

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos skyrius per dieną gauna nuo 2 iki 7 gyventojų skundų dėl daugiabučius namus administruojančių įmonių veiklos. Pernai jų gauta 800.

"Esame skyrius, kuris sulaukia daugiausiai skundų", – teigė vedėjas Algis Gaižutis.

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius šiemet tyrė septynis tokius nusiskundimus.

Uostamiesčio valdžią pasiekia įvairiausi nepasitenkinimo raštai. Dažniausiai gyventojai piktinasi, jog neteisingai skaičiuojamos mokėjimo sumos už atliktus darbus. A.Gaižučio teigimu, tokie nusiskundimai pasipila administratoriams name atlikus kokius nors remonto darbus.

"Būna avarinė situacija. Į namų valdų organizuojamą susirinkimą ateina keli žmonės. Tokiais atvejais administratorius turi teisę priimti sprendimą atlikti remonto darbus. Išrašius sąskaitas, pasipila gyventojų skundai: kodėl reikia mokėti? Žmonės būna negirdėję, nežinoję. Gyventojai kreipiasi ne į administratorių, o tiesiai į savivaldybę. Nežinau, ar tai įpratimas ar nepasitikėjimas namų valdomis", – pasakojo A.Gaižutis.

Nesupranta, už ką moka

Neaiškiais mokesčiais piktinasi ir Reikjaviko gatvės 6 namo, kurį administruoja įmonė "Buitis be rūpesčių" gyventojai. Klaipėdiečiai piktinasi, kad turi mokėti už atliktą namo siūlių remontą.

"Neaišku, ar darbai buvo išvis atlikti. Mes jų neprašėme. Susirinkimo jokio nebuvo. Gyventojai nieko nežino. Ėjome į namų valdas, bet aiškaus atsakymo nesulaukėme. Nepasakė, kada darbai buvo atlikti, tik pabrėžė, jog mokėti reikia. Gyvenu trijų kambarių bute, tai per mėnesį reikia atseikėti 112 litų. Mokame, o nežinome – už ką", – piktinosi Stanislovas Sneilys.

Tiltų gatvės 15 namo, kurį aptarnauja "Mūsų namų valdos", gyventoja Ona Marija Sadauskienė taip pat nesupranta, kodėl už vandentiekio avarijos padarinių pašalinimo išlaidas turi mokėti tik trijų iš devynių butų savininkai.

"Taip pasakė administratoriaus buhalterė, bet pagal tvarką namo turtu turi rūpintis visi gyventojai. Pirmą kartą gavau 40 litų, antrą kartą 11 litų sąskaitas. Pinigai nėra dideli, bet piktina neteisybė", – guodėsi moteris.

Gyventojai nesupranta ir kodėl reikia kaupiamųjų fondų. Paaiškinimo jie ieško savivaldybėje.

"Tokie skundai dažniausiai susiję su šildymo sistema ar vamzdynais. Administratoriai įspėja, kad vamzdžiai baigia susidėvėti ir vėliau kils problemų, bet gyventojai, kol nekilo problemų, nekreipia dėmesio, ginčijasi dėl darbų apimties. Tada administratorius pradeda vykdyti darbus pats", – aiškino A.Gaižutis.

Laiškai seneliui į kaimą

Savivaldybę pasiekia ir tokie skundai, kuriuose problema išdėstyta, o namo adresas, interesanto vardas, pavardė nenurodyti. Tuomet, anot A.Gaižučio, niekuo padėti negalima.

Buvo atvejis, kai gyventojai skundėsi, jog namų valdų atstovai renka parašus dėl šilumos ūkio prižiūrėtojo pakeitimo. Tam pritarė ne visi. Tačiau, pasak A.Gaižučio, paaiškėjo, kad parašus rinko patys namo gyventojai, kurie norėjo, kad būtų pakeistas šilumos ūkio prižiūrėtojas.

A.Gaižučio teigimu, savivaldybė tiria skundus, tačiau tik konstatuoja – pažeidė namų valdos reikalavimus ar ne. Tolesnį sprendimą turi priimti patys namo gyventojai.

"Jei gyventojams nepatinka, kaip administruojamas jų namas, jie gali pakeisti administratorių ar įkurti bendriją. Savivaldybė gali tik nurodyti kelius, kaip tai padaryti. Patys gyventojai turėtų būti neabejingi ir rūpintis namu. Lankytis namų valdų organizuojamuose susirinkimuose. Gyventojai turi rūpintis ne tik savo butu, bet ir laiptine, stogu. Tai jų turtas", – pabrėžė vedėjas.

Anot A.Gaižučio, iš visų gyventojų skundų pagrįstų yra 20 proc. Dažniausiai pasitvirtina nusiskundimai, kad namų administratoriai laiku neatsako į raštiškus paklausimus. Tai bendrovės turi padaryti per 30 dienų. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat tiria gyventojų skundus, bet sankcijų netaiko. Išvadas tarnyba perduoda savivaldybei, kad ši imtųsi priemonių.

"Džiungles" šienauja dalgiu

Pastaruoju metu gyventojų pyktį labiausiai kėlė kiemuose nešienaujamos, juosmenį siekiančios žolės. Mamos baiminasi, kad žaidžiantiems vaikams gali įsisiurbti erkės, o "džiunglės" apskritai gadina miesto įvaizdį.

Aukšta žolė tapo ir seksu vidurdienį užsiimančių benamių priedanga. Pietinės gatvės 11 namo gyventoja, išėjusi į balkoną, pašiurpo išvydusi tokį vaizdą.

"Gyvenu penktame aukšte. Mano buto langai atsiveria į skverą. Žiūriu, du benamiai plėšia meilę. Kur mes einame? Baisu dėl vaikų", – vakar nerimavo moteris.

Klaipėdietė pasakojo, jog benamiai skvere būriuojasi ir girtauja nuo ryto.

"Pernai, kai skveras buvo prižiūrimas, bėdų nekildavo. Aukšta žolė benamiams tapo tarsi bunkeris. Įsilenda ir jaučiasi saugūs. Valdžia mokesčius plėšia, o žolės nenupjauna", – piktinosi moteris.

Klaipėdiečiams ilgai kęsti aukštos žolės nereikės. Bendrovei "City Service" priklausančios namų valdos ją jau pradėjo šienauti. Šią savaitę žolė bus pradėta šienauti ir įmonės "Laukininkų valda" teritorijoje, o nuo kitos savaitės – bendrovės "Vitės valdos" teritorijoje.

"Dalgiai pagaląsti", – teigė įmonių "Vitės valdos", "Debreceno valda" vadovas Remigijus Valentinavičius.

Įmonės "City Service", kuriai priklauso septynios namų valdos, Klaipėdos padalinio vadovas Mindaugas Genys neslėpė, jog sunkumų kilo: "Žolę bandėme šienauti praėjusią savaitę, tačiau neatlaikė dalgiai. Jie nebuvo pritaikyti tokiai kietai žolei. Dabar įsigijome naujus kokybiškus. Teritorija po truputį bus sutvarkyta".

Kreipiasi ir dėl kaimynų

Į namų valdas gyventojai kreipiasi ir dėl avarijų, šviesą užstojančių medžių, neišvalytų lietvamzdžių. Prašo, kad kieme būtų įrengti suoliukai.

Anot įmonės "Paslaugos būstui" direktorės pavaduotojos Vidos Kistenienės, gyventojai skambina ir dėl niekų. Praneša, jog kaimynė pasakė negražų žodį ir prašo imtis priemonių, kaimynas nevalo laiptinės.

"Vyresnio amžiaus žmonės prisimena, kaip seniau namų valdybose buvo draugiškieji teismai, kurie svarstydavo žmonių elgesį. Mano, jog ši tvarka tebegalioja. Tačiau mes negalime žmonių auklėti. Išklausome tokius interesantus ir pasiūlome pasikalbėti su kaimynu", – pasakojo V.Kistenienė.

Reaguojama pagal situaciją

Daugiabučius administruojančių įmonių atstovai tvirtino, jog į skundus reaguoja pagal būtinybę. Esant avarinei situacijai, į pagalbą skubama iš karto. Paprašius nupjauti medį, dirbama pagal planą.

Be to, V.Kistenienė pabrėžė, jog dėl plačiašakių nupjovimo dažniausiai nebūna bendro gyventojų sutarimo – vieniems jis užstoja šviesą, o kiti jokiu būdu neleidžia kirsti.

"Reaguojame ir į rašytinius, ir į žodinius nusiskundimus. Parašyti skundą prašome tik tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas tarnybas. Kartais vien gerų norų neužtenka, reikia ir įrodymų. Jei mus pasiekia skundas, skirtas kitai tarnybai, jį perduodame ir kontroliuojame, ar pašalinta problema", – tvirtino R.Valentinavičius.

Įmonės "City Service" atstovas Vilius Mackonis pabrėžė, jog ne tik kreipiamas dėmesys į gyventojų skundus, bet ir prireikus suteikiama konsultacija vienu ar kitu klausimu.

"Siekiame, kad mums priklausančiose namų valdose būtų kuo daugiau viešumo. Gyventojai bet kada gali kreiptis į administratorius ir gauti norimą informaciją. Jei nesusikalba, gali kreiptis tiesiai į valdų savininką", – aiškino atstovas.

Anot V.Mackonio, nesusipratimų dėl mokesčių už remonto darbus kyla, nes daugiabutis namas yra didelis objektas – viena pusė nežino, ką daro kita.

"Visus remonto darbus namuose atliekame pagal įstatymus. Nežinančių apie darbus visada yra, nes ne visi gyventojai dalyvauja susirinkimuose", – teigė V.Mackonis.