Aukščiausiasis Teismas nusprendė: Klaipėdos savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo praturtėjimas, jo šeimai perkėlus į pajūrį senelio žemę, buvęs neteisėtas.

Užkliuvo gyvenamoji vieta

Vos ne dešimtmetį narpliota žemių istorija baigėsi tuo, kad 1,6867 ha sklypą pajūrio regioniniame parke savivaldybės valdininkas Artūras Žičkus turės grąžinti valstybei.

Tačiau valstybei sugrįš tik menka dalis į pajūrį atkeltų jo šeimos valdų. Apie 19 ha žemės pajūryje A.Žičkaus senelis Juozas sugebėjo atgauti kaip nacionalizuotą.

Šis kaunietis niekada nėra gyvenęs Klaipėdoje. Čia šaknis įleido tik trečiosios kartos Žičkų atstovas – Artūras Žičkus.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių į sklypą atkūrimas saugomoje teritorijoje buvo neteisėtas.

Neskundžiamoje nutartyje teigiama, kad nuosavybė draustiniuose ar saugomuose parkuose atkuriama tik piliečiams, gyvenusiems tame rajone.

Teismas pabrėžė, kad A.Žičkaus senelio gyvenamoji vieta – Kaune.

Tarp pirkėjų – prokuroras

J.Žičkus atgautą sklypą Nekilnojamo turto registre įregistravo 2001-aisiais.

Po metų Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu jo žemės buvo padalytos į 13 žemės sklypų. 2003 m. rugsėjo 16 d. J.Žičkus savo valdas padovanojo savo anūkui Artūrui.

Teismas šį sandorį ir įvardijo kaip nesąžiningą.

"Kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisėtumo, privalėjau vertinti Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimą dėl šios žemės detaliojo planavimo. Netgi buvo mėginta parengti detalųjį planą nesaugomose teritorijose esančiai žemei, tiek ir sklypui, įeinančiam į Pajūrio regioninį parką. Reagavau įstatymo nustatyta tvarka: rašiau raštus ir inicijavau bylą dėl detaliojo plano panaikinimo", – dienraščiui teigė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

Tuomet viešumoje jau buvo minima, kad į daugybę sklypų suskaidyta ši atkelta žemė buvo pradėta pardavinėti.

Itin maža kaina vieną sklypų įsigijo ir buvęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas.

Šiame kvartale žemes įsigijo dar daug uostamiestyje aukštas pareigas einančių asmenų.

Išdygo ir namas

Prasidėjus teismų maratonui dėl nuosavybės teisėtumo, Klaipėdos rajono savivaldybė A.Žičkui išdavė statybų leidimą ir patvirtino detalųjį planą.

Per šiuos ilgus bylinėjimosi metus A.Žičkaus valdose jau iškilo gyvenamojo namo mūras.

Atims: Aukščiausiojo Teismo sprendimu ši žemė turės būti grąžinta valstybei.

Tačiau Aukščiausiojo Teismo nutartyje apie šią aplinkybę nėra kalbama. Ką teks daryti su jau stovinčiu namu valstybei grąžinamoje žemėje, negalėjo atsakyti ir pats A.Žičkus.

Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas nenorėjo komentuoti šio teismo nutarties ir nenorėjo aiškinti, kas laukia šiame sklype jau stovinčio jo namo.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Mantas Ūsas, teikęs ieškinį šioje byloje, pastebėjo, kad kol kas nėra aišku, kaip bus pasielgta su namu.

"Žemę jis turi grąžinti valstybei. Tačiau per tą laiką jis pasistatė namą. Administracinė byla dėl statybos leidimo ir detaliojo plano Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu išspręsta A.Žičkaus naudai. Tačiau procesą galima atnaujinti paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms. Sprendimas, kad žemė buvo sugrąžinta neteisėtai, gali būti pagrindu. Tačiau to turėtų imtis apygardos prokuratūra", – kalbėjo prokuroras M.Ūsas.

Žvejui sklypo nėra

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis stebėjosi, kad tokių prikilnotų žemių parko teritorijoje yra daugybė.

"Mane stulbina, kad atėjūnams galima susiveikti žemes, o čia gyvenančiam žvejui Ansui Enzinui iki šiol žemė taip ir nėra grąžinta. Jam siūlomas sklypas prie Plungės. Amoralu iki šiol nerasti čia gimusiam ir augusiam žmogui sklypo", – kalbėjo E.Paplauskis.

Jo nuomone, žemes Pajūrio regioniniame parke atgavo daugybė nieko bendra su šiomis vietomis neturinčių asmenų.

"Manau, buvo du svertai – įtaka ir pinigai. Tie, kurie turėjo įtakos ir pažinčių, čia įgavo nuosavybę savo keliu, likusioji dalis pasitelkė pinigus. Tokių norinčiųjų atgauti žemę saugomose teritorijose buvo tiek daug, kad kvepėjo absurdu. Vienoje čia esančio kaimo troboje buvo priregistruota gal 30 žmonių. Esą tai leis vėliau pretenduoti į nuosavybę", – pastebėjo E.Paplauskis.