Eurais taškėsi tik lietuviai

"Ne laikas prieš brangymetį imtis tokių žingsnių. Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie", – svarstė Valentinas Naujanis, įmonės "Varanas" vadovas.

Jeigu siūlymams keisti akcizus degalams bus pritarta, jie kasmet palaipsniui didės iki pat 2030-ųjų.

Dar vienas itin nepopuliarus šios valdančiosios daugumos sprendimas – automobilių taršos mokestis.

Pasak V.Naujanio, kurio vadovaujama įmonė valdo didžiąją dalį Kauno automobilių turgaus, planuojamas kasmetis mokestis jokiais būdais neprivers lietuvių persėsti į elektromobilius.

"Nes jų nėra. Aš nesuprantu, kur mūsų valdžia gyvena? Tų vadinamųjų grabų, ypač senų automobilių turguje nepamatysi. Juos parduoda internetu ir po to daugybę metų jie eina iš rankų į rankas. Reikia dėkoti ukrainiečiams, jie vis dar išveža daugumą šių taršių automobilių. Tik dalis tokių senesnių mašinų lieka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Svarbiausia – jie negrįžta", – pastebėjo V.Naujanis.

Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie.

Šią vasarą santaupomis stambiems pirkiniams, panašu, kad taškėsi tik lietuviai. Naujų ir brangių automobilių europiečiai, pasirodo, net negraibstė.

"Taip, kaip taškėsi lietuviai, niekas nesitaškė. Prisipirko nekilnojamojo turto, mašinų. Europoje, galiu pasakyti, kad rinka tuštėja. Kada automobilis iš Vakarų Europos pajuda į Lietuvą? Tada, kai vokietis, belgas ar prancūzas nusprendžia pirkti naują mašiną ir turėtą parduoda. Rinka šiuo metu yra apytuštė. Automobilių kaita nevyksta", – pasakojo verslininkas.

Rinka – pustuštė

Lietuviai, valdžios spaudžiami atsisakyti taršių automobilių, dairosi naujų, tačiau jų pasiūla kol kas labai skurdi. O ir galimybės ne itin didelės.

"Paradoksas – esą keičiame automobilius į ekologiškesnius. Bet kad Europoje nėra tų elektromobilių. Benzininiai varikliai nėra jau tokie ekologiški. Tik vienas kitas gali sau leisti elektromobilius įsigyti automobilių salone. Visi kiti visas mašinas perka iš antrų ar trečių rankų. Ir Europoje nėra ką nupirkti. Mūsų perkamoji galia visai kitokia nei europiečių", – apie Vakarus kalbėjo V.Naujanis.

Taršos mokestis, pasak verslininko, tik tuštins piliečių pinigines, o realiai lietuviai ir toliau vairuos dyzelinu varomas mašinas.

"Nieko čia nebus. Važinėsime tuo, ką turime. Tvarka dėl tvarkos, bet naudos jokios. Ir toliau mokėsime mes taršos mokesčius. Kitos išeities nėra", – konstatavo V.Naujanis.

Tikslas: V.Naujanis mano, kad tikrasis valdžios siekis persodinti lietuvius į elektromobilius, iš tiesų net nedvelkia ekologija. Pasak verslininko, viskas – dėl pinigų, kuriuos žūtbūt reikia surinkti į biudžetą. (A. Aleksandravičiaus nuotr.)

Dar vienas niuansas – lietuviai į elektromobilį pradės rimčiau žiūrėti tik tuomet, kai juo be papildomo krovimo bus įmanoma pervažiuoti valstybę.

"Iki jūros juk be įkrovimo nenuvažiuosi. Jei gamintojai prigamins elektromobilių tokių, kad bus galima per Lietuvą pervažiuoti, gal ir mes imsime keisti savo mašinas. Klausausi aš valdžios atstovų ir nesuprantu jų. Tai, ką aš regiu turguje ir gatvėse, – visai kita Lietuva, nei įsivaizduoja valdžia. Mes visi jau turime persėsti ant dviračių, turime pirkti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų kainuojančius elektromobilius. Bet gal apsidairykime, realybė tai kitokia", – nuomonę išsakė V.Naujanis.

Tikslas – pinigai?

V.Naujanis tikino, kad neverta kliautis įtikinėjimais, kad naudotas hibridinis automobilis, nors kainuos ir brangiau, tačiau esą jo eksploatacija bus pigesnė.

"Nieko panašaus. Vienu metu smarkiai iš Amerikos vežė tuos hibridus. Jei jau suges dėvėtas akumuliatorius, teks ieškoti mažiausiai trijų tūkstančių remontui. Kitą kartą benzininis ar dyzelinis variklis tiek nekainuoja, jei tenka keisti dėl kokio nors gedimo", – kalbėjo V.Naujanis.

Verslininkas stebėjosi tuo, kad po ta pačia valdžios iškelta ekologijos vėliava talpinami ir tie, kurie gyvena ant skurdo ribos.

"Vėliava graži, šūkiai skambūs. Bet viskas – dėl pinigų. Kai tik mus visus ima auklėti ir protinti, kad turime gyventi ekologiškiau, suprask, kad artėja nauji mokesčiai. Tai ir pasitvirtino. Man nesuprantama, kaip po ta pačia ekologiškumo vėliava turi būti spaudžiami senoliai, kurie savo senu automobiliu iš kiemo išvažiuoja tris kartus per metus? Kitas benzininiu automobiliu gal 30–50 tūkstančių kilometrų susuka per metus. Ar tai tikra ekologiška?" – klausė V.Naujanis.

Net Baltarusija taip nedaro

V.Naujanio įmonės valdoma teritorija Kauno automobilių turguje traukiasi. Dalį aikštelių verslininkas pardavė, dalį išnuomojo. Tose aikštelėse, kur vyksta gyva prekyba automobiliais, užimta tik trečdalis teritorijos.

Vienoje aikštelių anksčiau buvo sutalpinta 1,2 tūkst. automobilių, o šiuo metu čia stovi tik 300.

"Turgus tuštėja. O tai reiškia, kad mažėja ir pasiūla. Prie to prisidėjo ir pavasarį įvesti kodai automobiliams. Iš dalies aš suprantu, esą norėta pažaboti "šešėlį". Bet problemų turėjo tie, kurie visiškai nesiverčia šiuo verslu – žmonės savaitėmis laukė registracijos, valandas stovėjo gyvoje eilėje prie "Regitros". Žmonės turėjo tiek problemų. O kam visa tai? Tam, kad kažkokią kodų sistemą įvestų", – retoriškai klausė V.Naujanis.

Jis ypač stebėjosi, kad savininko deklaravimo kodus būtina gauti dar prieš tai, kai automobilis kirs sieną.

"Lyg ir Europos Sąjungoje gyvename, kur galioja laisvas prekių ir asmenų judėjimas. O pasirodo, kad sienos vėl atsirado. Tik įvažiavus į Kalvariją jau gali sulaukti baudos, jei autovežyje bus nors viena mašina, kuriai nesuteiktas SDK kodas. Baltarusiai net taip nedaro. Labai negražu. Aš suprantu, tuos perpardavinėtojus reikia prispausti, bet kodėl mes visi turime jaustis, lyg pakišti po kažkuo?" – pastebėjo V.Naujanis.

Nenaujų mašinų kaina augs?

Atsiradus SDK kodų sistemai, lietuviams teko ilgai aiškinti mašinų pardavėjams, kas apskritai tai yra.

"Visi perka tose pačiose aikštelėse, kurios – kaip vienas didelis turgus. Vienu metu jau atrodė, kad lietuvius vys iš turgaus, kol jie ten susiorientuos dėl SDK kodų. Dabar jau viskas persitvarkė, viskas būtų gerai, bet automobilių trūksta", – situaciją apibūdino V.Naujanis.

Automobilių kainos per vasarą šiek tiek augo ir iki šiol nesiruošia kristi. Net atvirkščiai.

Kai kurie kalbinti Klaipėdos automobilių prekeiviai prognozavo, kad nenaujų mašinų kaina tikrai kils. Ir dar šiemet.

"Naujų arba nėra, arba reikia laukti šešis– aštuonis mėnesius, kol pagamins ir atgabens. Tada žmonės ima vėl žvalgytis panaudotų. Bet ir jų nėra. Ir Vakaruose nėra, nes ten situacija labai panaši. Natūralu, kad tokia susiklosčiusi padėtis, kokios dar nėra niekad buvę, atsispindės ir nenaujų mašinų kainoje", – tikino vienas uostamiesčio verslininkas, į Lietuvą gabenantis naudotus automobilius iš Europos šiaurinės dalies.

"Jūs man pasakykite, ko verta tokia valdžia, kuri, matydama, kad transporto sektoriuje šitokia krizė, didintų degalų akcizus ir įvestų naujus mokesčius? Juk jie žino, kas dedasi. Štai reikia autovežiui naujų padangų, o jų nėra kur gauti, rinkoje nebėra ir kai kurių atsarginių dalių, be to, ir šiaip nebėra ką vežti į Lietuvą. Ir štai sulaukiame tokių naujienų iš mūsų valdžios. Toks įspūdis, kad prisidengę žaliuoju kursu, ekologija ir kitais gražiais šūkiais jie specialiai nori sunaikinti automobilių verslą Lietuvoje", – apmaudą liejo klaipėdietis.

Jis pasakojo, kad jo kolegos lietuviai naujus automobilius anksčiau savo autovežiais iš Vokietijos gabendavo į Lietuvą, tačiau dabar iš tenykščių gamyklų jie juos veža į Ispaniją ar Portugaliją.

"Gamyklų aikštelėse stovi tūkstančiai naujų automobilių, bet jų negalima parduoti, nes jie nebaigti montuoti – trūksta kai kurių dalių. Todėl vokiečiai juos pirmiausiai gabena į didžiųjų Europos valstybių rinkas. Į Lietuvą bus geresniais laikais, nes rytų rinka jiems nėra tokia svarbi", – neslėpė verslininkas.

"Dabar aišku, kodėl transporto sektorius su visais mokesčiais kraustosi į Lenkiją. Lietuvos užsienio ir vidaus politika rodo, kad mes čia nereikalingi", – reziumavo verslininkas.