Niūrus scenarijus, kurį pajūrio verslininkai piešė vasaros pradžioje, nepasitvirtino. Pasak jų, pasibaigęs sezonas buvo tikrai neblogas – išgelbėjo saulėtas ir karštas rugpjūtis. Užteko ir turistų, ir uždarbio. Sudėtingesnė vasara buvo gelbėtojams. Sezoną pažymėjo trys skaudžios tragedijos jūroje.

Gelbėjo turistų grupės

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, vasara tikrai buvo gera. Prastas oras pirmus du jos mėnesius turistų srautams didelės įtakos neturėjo.

"Klaipėdos viešbučiai užimtumu nesiskundžia nuo balandžio. Vien tai rodo, kad vasara buvo intensyvi ir darbinga", – komentavo direktorė.

R.Savickienė pabrėžė, kad atvykstančioms užsienio turistų grupėms ar pavieniams turistams oras nėra toks svarbus.

"Juk mes, nusipirkę kelionę į Turkiją ir sužinoję, kad ten lyja, neatšaukiame jos. Viešbučiams buvo gerai, nes jie turėjo daug užsienio turistų grupių. Būtent jos gelbėja blogu oru", – pabrėžė vadovė.

R.Savickienė atkreipė dėmesį, kad šią vasarą buvo nemažai ilgųjų šventinių savaitgalių.

"Jų metu visos regiono apgyvendinimo įstaigos buvo užimtos. Dideliems poilsiautojų srautams įtakos turėjo ir geras oras, ir laisvadieniai. Visi gavo pelno", – teigė vadovė.

Tikisi gražaus rugsėjo

Anot Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Dariaus Miklovo, sezono pradžia tikrai stebino vėsiais orais, tačiau kurorto verslininkai vylėsi, kad šie pagerės.

"Du mėnesiai verslininkams sukėlė įtampos. Kai kurie meldėsi, kad sulauktų gerų orų, tačiau rugpjūtis atidavė viską, ką galėjo. Verslininkai tikrai nevertina šio sezono pesimistiškai. Jis pateisino daugelio lūkesčius", – komentavo prezidentas.

Tačiau D.Miklovas atkreipė dėmesį, kad saulėtų rugpjūčio dienų neužteko. Ne veltui sakoma, kad vasara prasideda per Jonines, o baigiasi per Žolinę. Po rugpjūčio 15-osios poilsiautojų Palangoje sumažėjo. Anot jo, tada žmonės pradeda ruoštis darbams, jaunimas – mokslams.

"Jau ne apie poilsį galvoja, nors oras tam ir palankus. Poilsiautojai palieka kurortus", – pastebėjo prezidentas. Tačiau viliamasi, kad gražiais orais dar pradžiugins rugsėjis ir kurortas sulauks svečių.

Paliko daugiau arbatpinigių

Pasak D.Miklovo, šią vasarą palyginti su praėjusia yra sudėtinga. Kažkam sekėsi geriau, kažkam – taip pat, kažkam – prasčiau. Labiausiai nukentėjo verslininkai, kurie paslaugas teikė paplūdimiuose, lauko terasose. Pirmus sezono mėnesius žmones labiau viliojo uždaros kavinės.

Ši vasara buvo pirmoji po euro įvedimo. Tačiau, anot D.Miklovo, tai didelės įtakos poilsiautojų lėšoms, kurias jie skyrė atostogoms pajūryje, neturėjo.

"Paslaugų kainos išliko panašios. Gal viešbučiai ar viešojo maitinimo teikėjai šiek tiek ir padidino kainas. Tačiau buvo ir objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, brango maisto produktai. Palangoje yra didelis pasirinkimas. Galima pirkti ir kompleksinius pietus, kurie yra pigesni, įsigijus produktų parduotuvėje, pasigaminti valgį patiems. Tad kiekvienas pinigus leido pagal poreikius", – teigė prezidentas.

Vadovui pro akis neprasprūdo, kad pasikeitė paliekamų arbatpinigių sumos. Anksčiau poilsiautojai palikdavo 50 centų ar 1 litą, o dabar – 50 euro centų ar 1 eurą.

"Matyt, žmonėms nesmagu palikti 10 ar 20 euro centų", – spėjo prezidentas.

Italai įvertino cepelinus

Neringos verslininkai sezoną vertina panašiai kaip ir palangiškiai. Iš pradžių jie taip pat manė, kad vasara bus prasta.

"Labai išgąsdino liepa. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad vasara kaip vasara. Negalime teigti, kad ji išsiskyrė dideliu uždarbiu, bet kas stengėsi, tas ir uždirbo. Žmonės nesiskundžia. Rugpjūtis buvo puikus, o toliau matysime. Dabar lyja ir džiaugiamės, nes labai bijome gaisrų", – tvirtino Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė.

Tačiau, anot jos, palyginti su praėjusia vasara, ši buvo kiek prastesnė: vėsūs orai pirmus mėnesius, euras, sumažėję atvykstančių rusų srautai.

"Žmonės mažiau išleidžia. Ne tik lietuviai, bet ir latviai, estai. Kainos šiek tiek padidėjo, bet tikrai ne smarkiai. Kai kurios paslaugos net atpigo. Vidurkis išliko toks pat. Tačiau žmonės labiau skaičiuoja", – dėstė prezidentė.

I.Baltrušaitienė atkreipė dėmesį, kad šiek tiek pasikeitė poilsiautojų įpročiai.

Atvykėliai renkasi sveikesnius patiekalus. Populiarus tapo pagal sveikuolių receptus paruošas maistas. Taip pat žmonės džiaugiasi, kad gali sužinoti patiekalų sudėtį.

I.Baltrušaitienė pasakojo, kad buvo dalykų, kurie ir ją nustebino. Į Neringą atvykę italai pageidavo valgyti lietuvišką maistą. Paragavo ir cepelinų.

"Italams patiko lietuvių virtuvė. Jie gyrė net cepelinus, nors paprastai užsieniečiams jie nelabai patinka. Gyrė, kad Lietuvoje gerai ir skaniai maitinama", – prisiminė vadovė.

I.Baltrušaitienė taip pat pasidžiaugė, kad į Neringą atvyksta vis daugiau jaunų užsieniečių šeimų.

"Keičia vadinamąjį nostalginį turizmą. Anksčiau daugiau atvažiuodavo žmonės, kurie čia buvo buvo augę, gyvenę ar lankęsi. Džiaugiamės, kad mūsų kampelį atranda vis daugiau poilsiautojų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų dominuoja lietuviai", – teigė pašnekovė.

Nuskendo du šešiolikmečiai

Pajūrio gelbėtojams ši vasara buvo labai sudėtinga. Neišvengta ir tragedijų jūroje. Klaipėdoje nuskendo du šešiolikmečiai – vaikinas ir mergina. Abu skendimai buvo grupiniai.

Pirmoji nelaimė įvyko audringoje jūroje. Tada kabėjo raudona – maudytis draudžianti vėliava. Jūroje skęsti pradėjo trys žmonės. Du iš jų gelbėtojai ištraukė, o trečias dingo bangose.

Antroji nelaimė įvyko, kai besimaudantys šeši paaugliai pakliuvo į duobę. Trys vaikinai išsikapanojo patys, nes užlipo ant seklumos, dvi merginas ištraukė gelbėtojai, o trečiąją pasiglemžė jūra.

"Vasara buvo labai sudėtinga. Pirmi du mėnesiai buvo vėjuoti, vėsūs. Buvo daug dienų, kai turėjome iškelti raudoną vėliavą. Poilsiautojai puolė į jūrą, nes pavargo laukti vasaros. Buvo daug grupinių skendimų. Jau pirmą vasaros savaitgalį skendo penki žmonės. Jie buvo išgelbėti. Įsibėgėjus vasarai, buvo dar vienas atvejis, kai skendo penki žmonės. Jiems taip pat pavyko padėti. O dar du incidentai baigėsi skaudžiai", – pasakojo biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Iš viso uostamiesčio gelbėtojai išgelbėjo apie 20 jūroje skendusių žmonių. Penkerius metus Klaipėdoje nepasitaikė, kad jūroje nuskęstų žmonės.

Aukų neišvengta ir Neringoje. Vyras, esant banguotai jūrai, nuskendo Juodkrantėje. Neringos gelbėtojai išgelbėjo 12 žmonių.

"Vasara tikrai buvo sunki. Daug jėgų atidavėme prevencijai. Žmonėms neleisdavome maudytis audringoje jūroje. Darbo buvo tikrai daug", – teigė Neringos gelbėtojų vadas Gintaras Kuprys.

Apmaudžių nelaimių vasarą šiemet išvengta Palangoje. Čia jūra aukų nepasiglemžia trečius metus.

"Dar nenoriu kalbėti apie sezoną, nes jis nesibaigė. Pas mus griežta tvarka, todėl toks rezultatas", – tvirtino Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Gelbėtojai – lyg auklės

Pajūrio gelbėtojai vienbalsiai tvirtino, kad problemos paplūdimiuose nesikeičia. Panaši situacija yra tiek Klaipėdos, tiek Palangos, tiek Neringos pliažuose.

Daug rūpesčių kėlė vaikai, kuriuos tėvai, nuėję išsimaudyti, palikdavo be priežiūros. Nesuskaičiuojama, kiek kartų gelbėtojams teko ieškoti pasiklydusių mažylių. Būdavo ir taip, kad suradus vaiką reikėdavo ieškoti jo tėvų.

"Rugpjūtis buvo labai karštas, todėl visi puolė maudytis. Žmonės plaukė už plūdurų, nepaisė ženklų. Ypač daug problemų kilo dėl maudytis einančių vienų vaikų. Gelbėtojus poilsiautojai prilygino auklėms", – pasakojo A.Siakki.

Gelbėtojams teko kovoti ir su girtaujančiais žmonėmis. Iš paplūdimių į ligoninę vežti ir alkoholiu apsinuodiję nepilnamečiai. Vos ant kojų pastovintys asmenys būdavo išprašomi iš pliažo. Į pagalbą gelbėtojai pasitelkdavo ir policijos pareigūnus. Vienas įkaušęs vyras bandė ir žudytis.

Uostamiesčio paplūdimiuose poilsiautojai turėjo galimybę pasitikrinti girtumą alkoholio matuokliu. Jį gelbėtojams vasaros sezonui paskolino įmonė "Alkotesteris".

Šios vasaros rekordas siekė net 4,75 promilės. Sunkus girtumo laipsnis buvo nustatytas vienam vyrui. Antroje vietoje liko 3,49 promilės "įpūtęs" poilsiautojas. Tai taip pat sunkus girtumo laipsnis.

"Daugiausia pasitikrinti ateidavo vyrai. Dažniausiai jiems būdavo nustatomas lengvas girtumo laipsnis – 0,2–0,4 promilės. Tai vienas ar du bokalai alaus. Rekordininkai gėrė stiprius gėrimus, kuriuos į paplūdimius jie atsinešė patys, nors gerti alkoholį pliaže draudžiama", – pabrėžė A.Siakki.

Lankytojai įvertino atrakcionus

Pasak A.Siakki, poilsiautojai nepaisė ženklų, žyminčių pavojingas vietas, kur galima susižeisti, duobes. Prasidėjus karščiams, žmonės kentėjo ir nuo širšių.

Greitosios pagalbos medikus teko kviesti dėl rimtų traumų, kurias poilsiautojai patirdavo, žaisdami tinklinį ar griūdami su dviračiais. Darbavosi ir vagys, kurie savinosi be priežiūros paliktus lankytojų daiktus.

Pastebėta, kad šią vasarą poilsiautojai buvo tvarkingesni. Atliekas mesdavo į šiukšliadėžes. Vis daugiau poilsiautojų rūkė tam skirtose vietose. Populiarūs buvo ir įrengti dušai, atrakcionai.

"Žmonės nenori pliaže tik gulėti. Jiems reikia pramogų. Svarbiausia, kad žmonės daugiau dėmesio kreiptų į savo saugumą, įspėjamąsias vėliavas, ženklus. Dabar dažnai ateina, viską pamiršta ir puola į vandenį. Kai kabant raudonai vėliavai gelbėtojai neleidžia maudytis, jie yra blogi, kai kažkas nuskęsta, vėl pasipila kaltinimai", – komentavo pavaduotojas.

Pirmieji darbą paplūdimiuose baigs Neringos gelbėtojai. Judkrantėje, Pervalkoje, Preiloje jie dirbs iki rugsėjo 1-osios. Ilgiau veiks Nidos gelbėjimo stotis. Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai dirbs iki rugsėjo 15-osios, tačiau jų pajėgos bus mažesnės.